Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 23 d.


SEIMAS
Seimas yra linkęs pritarti fiksuotam savivaldos tarybos narių atlyginimui
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
Seimas.

Siekiant užkardyti savivaldos politikų piktnaudžiavimą veiklai skirtomis lėšomis, Seime po pateikimo pritarta Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti fiksuotus tarybos narių atlyginimus ir atsisakyti kanceliarinių išmokų.

Už įstatymo pataisas balsavo 95 Seimo nariai, 7 susilaikė, balsuojančių prieš nebuvo.

Projektą nutarta svarstyti skubos tvarka, todėl dabar įstatymas keliaus į parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o į Seimo salę grįš po savaitės – birželio 6 d.

Tarp parlamentinių frakcijų derintu projektu norima nustatyti fiksuotas tarybos narių algas, siekiančias 20 proc. savivaldybės mero algos. Kaip numatoma projekte, kiek daugiau uždirbtų tarybos opozicijos lyderis bei savivaldybės komitetų pirmininkai. Jų atlyginimas būtų penktadaliu, o komitetų pirmininkų pavaduotojų – 10 proc. didesnis nei papildomų pareigų neinančių savivaldos politikų atlygis.

„Buvo remtasi tais finansais, kurie šiandien dienai yra skirti šiai sistemai išlaikyti. (...) Buvo nurodyta, kad per metus tarybos narių kanceliarinėms išmokoms yra išleidžiama apie 4,8 mln. eurų. Mūsų skaičiavimu, pridėjus tas atlyginimo dalis (...), išlaidos apmokėjimui būtų panašios“, – posėdžio metu kalbėjo konservatorius, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Audrius Petrošius.

Įstatyme išbraukiama nuostata, kuria tarybos nariams yra skiriamos kanceliarinės lėšos pašto, telefono ir interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti. Tačiau įstatyme lieka teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti.

„Naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines (išlaidas – ELTA), tiek iki tol gautą atlygį. Ta atlygio sistema iki šiol buvo įvairi – pagrinde būdavo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką su retomis išimtimis. Kai kurios savivaldybės turėjo nusistačiusios reglamentuose, kad būdavo apmokamos ir pasiruošimo posėdžiams laikas“, – dėstė A. Petrošius.

Įvedus atlyginimus, savivaldos politikai galėtų pasinaudoti tikslinėmis nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogomis, gauti lengvatas, susijusias su vaikų auginimu, negalia.

Be to, numatoma, kad už praleistus posėdžius tarybos nariai sulauktų piniginės nuobaudos – už tai jiems būtų mažinamas atlyginamas.

„Laikomės pozicijos, kad tiems politikams, kurie nelanko posėdžių – už juos turėtų būti nemokama. Pagal projektą, tuos nuoskaitos turėtų būti reglamentuojamos tarybų savivaldybių reglamentuose“, – aiškino A. Petrošius.

Galiausiai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte numatoma prievolė savivaldybėms viešinti informaciją apie tarybų narių atlyginimus savivaldybių internetinėse svetainėse.

Parlamentarams priėmus šias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, jos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d., o savivalda būtų įpareigota iki tol sutvarkyti visus įstatymo įgyvendinimui reikalingus vietos teisės aktus.

Kaip ELTA pranešė anksčiau, praėjusią savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilyte-Nielsen kartu su parlamentinių frakcijų seniūnais aptarė savivaldybių tarybų narių išmokų skaidrinimo klausimą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto diskusijų dėl kompensacinių lėšų rezultatus.

Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Kauno miesto bei Šaulių savivaldybėse.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.

2023 06 01 16:30
Spausdinti