Julius Kalinskas/ELTAKetvirtadienio rytą Seime buvo svarstytos Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo bylos išvados. Beveik valandą prieš balsavimą vykusios diskusijos sukėlė tikrą audrą. Valstiečių narys Dainius Gaižauskas kaltino komisiją atskleidus valstybines paslaptis, o kiti Seimo nariai jo gąsdinimus ir raginimus neskaityti bylos lygino su sovietmečio cenzūra. Tačiau svarstymui galiausiai buvo pritarta.
Už balsavo 64, prieš – 44, o susilaikė 13 Seimo narių.
Prie mikrofono stojęs D. Gaižauskas kritikavo komisijos išvadas, o jų reikšmę pavadino istorine, tačiau „blogąja prasme“. Anot D. Gaižausko, komisija nesilaikė valstybės tarnybos paslapčių ir žvalgybos įstatymų ir į išvadas sudėjo itin jautrią informaciją, kuri vėliau, pasak Seimo nario, pateko ir į viešąją erdvę. „Ten yra duomenų, su kuriais mes neturime teisės susipažinti“, – teigė D. Gaižauskas ir pridūrė, kad dėl to, jog ši informacija pateko į viešąją erdvę, buvo sužlugdyta dalies specialiosiose tarnybose dirbančių pareigūnų karjera.
„Ten išsplaptinami duomenys pareigūnų, kurie yra po priedanga. Įsivaiduojate, o dabar visa šita stenograma pateikiama Seimo nariams ir mes jau žinome, kokioje valstybėje šis pareigūnas dirba, ir sugriovėme jo karjerą, nes jis ne tik turės būti sugrąžintas, bet turės būti pasodintas dirbti administracinio darbo“, – kalbėjo politikas.
Tačiau baimę varančią D. Gaižausko kalbą kritikavo kiti Seimo nariai. Anot jų, D. Gaižauskas Seimo koridoriuose atvirai gąsdino ir ragino kolegas neskaityti slaptų ir visuomenei neprieinamų išvadų. „O dar ir atsirada D. Gaižauskas, kuris siūlo nieko neskaityti, nieko nežinoti, neturėti nuomonės, – Seime kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas. – D. Gaižauskas nueina dar toliau – jis apkaltina, kad kažkas paskaitęs nutekino informaciją.“ O konservatorių frakcijos narys Kęstutis Masiulis D. Gaižausko gąsdinimus lygina su sovietmečiu galiojusia cenzūra ir griežtu ribojimu pasiekti su režimu nesuderinamą informaciją.
Kitas konservatorių frakcijos narys Bronislovas Matelis nuogąstavo dėl to, kad nepritarus šių išvadų svarstymui gali būti susilpninta Seimo institucija. „Bijau to, kad, jeigu išvadų nepatvirtinsime, kitą kartą reikės sudaryti tokią laikinąją komisiją, nebe mes, Seimas, spręsime, kas toje komisijoje turėtų dirbti, o tai darys teisėsaugos institucijos: VSD, prokuratūra, kurie nuspręs, kokią informaciją jie gali pateikti Seimui, o kokios ne. Nes šiandien sukurtas precedentas kelia klausimą – ar šiandien išsaugosime Seimą kaip aukščiausią valdžios instituciją, ar leisime įsikišti teisėsaugos institucijoms ir diktuoti sąlygas Seimui“, – kalbėjo B. Matelis, jam pritarė E. Gentvilas: „Aš balsuoju už šitas išvadas, kad Seimas išsaugotų savo teisę vykdyti tyrimus ir analizuoti specialiųjų tarnybų veiklą.“
Seime taip pat dar sykį nuskambėjo kaltinimai prezidentui. Komisijos tyrimui vadovavęs Vytautas Bakas dar kartą tvirtino, kad kelios dešimtys prezidento aplinkos asmenų „buvo susiję su Rusijos ir Baltarusijos tinklais, specialiosiomis tarnybomis, diplomatais ir politikais“.
„Jūs galite pasižiūrėti, – sakė V. Bakas kreipdamasis į kolegas parlamentarus. – Konkrečias pavardes, ryšius ir sąsajas su prezidento rinkimų kampanija. Kai kuriuos iš šių asmenų jis įsileido į savo komandą ir bandė paskirti patarėjais. Su jais prezidentas pats asmeniškai ir per savo artimiausius komandos žmones slapta susitikinėjo įvairiuose miestuose ir apie tai visuomenė nežino. Jie buvo skiriami kaip garbūs svečiai į prezidento priėmimus prezidentūroje.“ V. Bakas, be tyrimo išvadų metamų kaltinimų prezidentui, įvardija dar vieną esminę problemą. Anot jo, prezidentas priešinosi sankcijų įvedimui, darė spaudimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir diplomatams ir iki šiol vengia atsakyti, kas jį sieja su Baltarusijos verslo atstovais.
Išvadų priėmimas – po prezidento rinkimų?
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš svarstymą žurnalistams teigė, kad parlamentas turėtų priimti galutinį sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos išvadų tik po pirmojo prezidento rinkimų turo. Anot liberalės, taip būtų išvengta regimybės, jog parlamentinis tyrimas pasitelkiamas rinkimų kovai.
„Man atrodo, kad išvadų priėmimas, jeigu šiandien bus sėkmingai pereitas svarstymas, galėtų būti jau po pirmojo prezidento rinkimų turo – tam, kad niekam nekiltų abejonių, jog čia yra rinkimų kovos dalis. Mes, liberalai, toje kovoje nedalyvaujame, todėl manome, kad reikėtų maksimaliai depolitizuoti šį klausimą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat viliasi, kad iki išvadų priėmimo bus išnagrinėti skundai dėl komisijos darbo – Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), jau pradėjusi vieną tyrimą, sulaukė dar vieno kreipimosi šiuo klausimu.
„Šiandieną turime svarstymą ir tikiuosi, kad Etikos komisija, suprasdama visą klausimo svarbą, kitą savaitę pateiks savo išvadą. Matyt, ne dėl visų epizodų, ne dėl naujausio skundo“, – aiškino Seimo vadovė.
Svarstymo išvakarėse – dar vienas skundas
Svarstymo išvakarėse Seimo EPK pirmininkė Aušrinė Norkienė pranešė apie gautą naują skundą dėl galimo komisijos darbo procedūros pažeidimo.
„Prašau šiandieną nesvarstyti šio klausimo. Ateinantį antradienį turėsime EPK posėdį ir manau, kad priimsime išvadas. Nereikia niekur skubėti ir padarykime taip, kaip reikia“, – sakė A. Norkienė, o jos siūlymą palaikė opozicija.
Tačiau tam komitetas nepritarė. Jurgis Razma teigė, kad VSD bylą tyrusios komisijos išvadas svarstyti galima ir be EPK išvadų. „EPK išvados svarbios priėmimo stadijoje“, – teigė politikas, o ryte prieš Seimo salę stojęs liberalas E. Gentvilas ragino neleisti vilkinti komisijos išvadų svarstymo. „Kas mėnesį kas nors kreipsis dėl išvadų ar komisijos veiklos į EPK ir baigsis išvadų svarstymas po trejų metų. Ar nematote, kas čia vyksta? Per EPK stabdomas Seimo darbas“, – teigė E. Gentvilas. EPK komisijos narė Dovilė Šakalienė neigė tokius E. Gentvilo kaltinimus ir sakė, kad komisija jau šį antradienį turėtų pateikti galutines išvadas. „Aš kaip komisijos narė tiesiog dirbu savo darbą“, – teigė D. Šakalienė.
EPK yra gavusi ne vieną skundą paviešinus VSD bylą tyrinėjusios komisijos išvadas. Prieš kelias savaites EPK taip pat posėdžio metu išklausė Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vidaus saugumo departamento skundus, tačiau posėdis buvo neviešas, todėl visuomenė neturėjo galimybės susipažinti su jų turiniu.
