Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


SANKCIJOS RUSIJAI
Seime – embargo idėja Rusijos invaziją remiančių valstybių naftai ir dujoms
BNS
BNS foto

Pusšimtis parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją dėl energetikos išteklių embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą. Dokumentą inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms priklausantys parlamentarai.

Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius.

„Tų valstybių, kurių pozicijos nėra aiškios, pavyzdžiui, Serbija tik šią savaitę uždarė oro erdvę Rusijai. (...) Kodėl mes turėtume pirkti iš jų, nes tada Rusijai atsidaro papildomi šaltiniai nukreipti savo energetinius resursus į tas šalis, o tada mes iš jų perkame kaip tos šalies produkciją. Kad mes neįsigytume, pavyzdžiui, rusiškų tepalų, ant kurių uždėta, tarkime, serbiška etiketė“, – BNS sakė jis.

Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas pripažįsta, kad „nei rytoj, nei po mėnesio“ embargo nebus, bet kai kuriuos žingsnius reikia paspartinti.

Jis abejoja, ar įmanoma greičiau pasistatyti vėjo jėgainių parką jūroje, tačiau sutinka, kad Lietuva mažiausiai sunaudoja rusiškų dujų ir čia reikia tiek daug sprendimų, tuo metu „Orlen Lietuvos“ perdirbamos naftos kilme rūpinasi Lenkijos „Orlen“.

Pasak jo, Energetikos ministerija stengsis šiais metais „maksimaliai įgyvendinti sprendimus dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių“: „Išdalins visą paramą statyti vėjo ir saulės jėgaines, ir jeigu lėšų pritrūktų, skolinsis 40-50 mln. eurų spartinti žaliosios energijos projektus“.

Pasak jo, atsijungimo nuo bendros su Baltarusija ir Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL) Lietuva ir kitos Baltijos šalys turbūt nepaspartins.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės teigimu, Lietuva turi stengtis iš viso nenaudoti priešiškų Lietuvai valstybių energetinių išteklių ir turi veikti „čia ir dabar“.

„Reikia stengtis taip daryti“, – BNS tvirtino ji. Seimo narė pabrėžė, kad Lietuva buvo toliaregiška ir pasistatė suskystintųjų dujų terminalą, todėl dabar gali būti mažiau priklausoma nuo rusiškų dujų.

„Aišku, tuos namų darbus galėjome daryti dar stipriau ir dar greičiau. Matome, kaip atsitiko Vokietijoje, kuri tų namų darbų nedarė“, – pridūrė parlamentarė.

Seimo nariai ragina Vyriausybę nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant Rusijos energetinių išteklių embargą ir visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų, elektros bei spręsti dėl alternatyvų.

Vyriausybė raginama nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.

„Turime matyti planą, kaip padėsime žmonėms blogėjančios situacijos kontekste, kai kyla kainos“, – teigė R. Baškienė.

Pasak jos, dar labiau sumažinus energetinių išteklių importą iš Rusijos bus nelengva.

„Atsisakome tam tikrų patogumų ir šaliai teks gyventi sunkesnėmis sąlygomis. Turime nebijoti tai pasakyti“, – BNS tvirtino parlamentarė.

E. Gentvilas įsitikinęs, kad valstybei nederėtų remti Rusijoje dirbusių verslininkų, o pasirūpinti Ukrainoje veikusiais būtina.

„Jeigu nukentėjo verslai, kurie dirbo Rusijoje, nenoriu kalbėti apie kompensacijas jiems, nes jie žinojo, kokioje rizikingoje rinkoje dirba. Čia eitų kalba tik apie Ukrainą“, – sakė jis.

Rezoliucijos projektas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad vasario 24-ją pradėta Rusijos karinė invazija į Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai, jos santvarkai ir kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Rezoliucijos projekte nurodoma, kad Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos šalių Rusijai sumokama suma prilygsta jos gynybos biudžetui.

Seimo nariai pripažįsta, kad Rusijos ir Baltarusijos energetinių išteklių atsisakymas gali paveikti Lietuvos ekonomiką bei turėti įtakos jos žmonių finansinei ir socialinei padėčiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 03 20 14:29
Spausdinti