Paulius Peleckis/BNSFinansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.
Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.
Seimui antradienį pristatydama kitų metų biudžeto projektą finansų ministrė teigė, jog jis yra kaip skydas apsaugoti visuomenę nuo itin aukštų energijos kainų, todėl didžiausias dėmesys skiriamas būtent šioms kainoms suvaldyti kitąmet bei investuoti į atsinaujinančią energetiką.
„Žiūrint į pagrindinę logiką biudžeto formavimo, atsižvelgiant į situaciją aplink Lietuvą energetikos sektoriuje, žiūrime į biudžeto projektą kaip į tam tikrą skydą apsaugoti visuomenei, kur didžiausias dėmesys kreipimas energetikos sektoriui, energetikos kainų suvaldymui, gyventojams, verslui, sudarant sąlygas suvaldyti kainas ne tik šiandien, šiuos metus, bet kalbėti ir apie investicijas, kurios nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, energijos taupymą versle, kad būtų galima turėti tvarius sprendimus ilguoju laikotarpiu“, – Seime antradienį teigė finansų ministrė.
Pasak jos, atsižvelgiant į tai, kad auga ne tik energijos, bet ir kitos kainos, biudžete didelis dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui.
„Per pusantro milijardo eurų keliauja žmonių pajamų didinimui – tai ir darbo užmokesčio sprendimai, socialinių išmokų indeksavimas ir taip pat pensijų indeksavimas apie 12 proc., kad būtų galima išsaugoti žmonių perkamąją galią“, – sakė G. Skaistė.
Anot ministrės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, dėmesys skiriamas ir saugumui, užtikrinant didesnį krašto apsaugos finansavimą.
Pasak G. Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji atkreipė dėmesį, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.
„Kadangi neapibrėžtumas yra didelis ir rizikų daug, jos susijusios su kitų subjektų veiksmais, karas Ukrainoje kaip atrodys, koks eskalacijos lygis, kiek laiko truks. Taip pat su veiksmais, kurie susiję tiesiogiai su Rusijos veiksmais energetikos sektoriuje, ribojant dujų tiekimą ir taip darant poveikį dujų kainai tarptautinėse rinkose“, – sakė ministrė.
„Taip pat sprendimai, kurie platesnio rato, tarkim, OPEC šalių sprendimai dėl naftos kainos išgavimo ir patiekimo į rinką“, – pridūrė ji.
Opozicija pasigenda lėšų reformoms, peikia „beatodairišką“ skolinimąsi
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė, kad numatyta 446 mln. eurų parama verslui kompensuojant energijos kainas yra „išskirtinai didelė“, todėl jis siūlo mažinti ją perpus, taip dalį lėšų skiriant nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimui.
„Gal ne visiems verslams tos paramos reikėtų, kalbu apie universalią kompensaciją kilovatvalandės, kurioms numatyta beveik 450 mln. eurų. Vienam verslui reikia daug elektros gamybos procesuose, kitiems nereikia, todėl šitą sumą siūlytume mažinti per pusę ir 250 mln. nukreipti NPD didinimui ir prilyginti jį su minimalia alga“, – Seime žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas.
Jis taip pat kritikavo tai, jog nėra numatyta elektros suvartojimo riba mokant kompensacijas.
„Protingos lubos turėtų būti numatytos, o tos lėšos, kurios būtų sutaupytos, įvedus suvartojimo lubas, galėtų būti nukreiptos į kietosios infrastruktūros vystymą“, – sakė G. Paluckas.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas nedidina jo pajamų, o didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.
Jo teigimu, skolinimasis gyventojų pajamų didinimui, paramai žmonėms ir verslui darys įtakos ateities biudžetams.
„Tai yra ne vienkartinės, o ilgalaikės priemonės, kurios turės įtaką į sekančius biudžetus. Šiandien daromos tos išlaidos tik vieninteliu būdu – skolinantis. Mes tikrai priartėjome prie raudonos ribos, kalbant apie valstybės skolą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Anot jo, Vyriausybė nepriėmė nė vieno sprendimo, kuris didintų pajamas į valstybės biudžetą, todėl ateityje valstybės skolos valdymas bus komplikuotas.
„Per du metus jūs man pasakykite nors vieną ar du darbus šios Vyriausybės, kuri būtų pasakiusi: žiūrėkite, mūsų sprendimai leidžia garantuoti pakankamas ar didesnes įplaukas į biudžetą. To nėra ir tas labiausiai gąsdina. Nebent konservatoriai bus dar dvi kadencijas iš eilės ir galės tą klausimą kažkaip spręsti, bet po dvejų metų, po metų kaip skolą reikės valdyti, kokios bus pasekmės, apie tai nekalbama“, – sakė S. Skvernelis.
„Nematau jokių ilgalaikių sprendimų, kurie užtikrintų tvarias pajamas į biudžetą, bet matau ilgalaikes išlaidas, kurios didins valstybės deficitą, skolą, brangins skolinimąsi ir tas skolas turėsime grąžinti mes visi. O kaip reikės vykdyti tuos ilgalaikius įsipareigojimus: pensijų kėlimą, atlyginimų kėlimą?“ – pridūrė jis.
S. Skvernelis sako, kad Vyriausybė neturi valstybės skolos valdymo plano: „Neturime jokio plano dėl skolos valdymo“.
Svarbiausi skaičiai ir priemonės
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų. Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,93 mlrd. eurų, iš jų gyventojams – 812 mln. eurų, verslui – 446 mln. eurų (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius).
Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos.
Dujų kaina vartotojams nuo kitų metų sauso 1 dienos turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (1,03 euro). Konkrečius tarifus lapkričio pabaigoje paskelbs Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Dar beveik 56 mln. eurų bus skirta šį šildymo sezoną numatytam nuliniam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) už centralizuotai tiekiamą šilumą.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.
Elektros kainos kompensacijoms įmonėms kitų metų biudžete numatyta 234 mln. eurų, o mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui – 764 mln. eurų.
Be to, 9 proc. PVM mokesčio lengvatą viešbučiams siūloma taikyti neribotai, taip pat pusmečiui – iki kitų metų vidurio pratęsti šią lengvatą maitinimo ir kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms. Tam skiriama 66 mln. eurų.
Gyventojų pajamų didinimui per kitus metus planuojama išleisti 1,552 mlrd. eurų, saugumui – 275 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis iš įvairių finansavimo šaltinių turėtų viršyti 2,9 mlrd. eurų.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – 65 eurais (daugiau nei 12 proc.) iki 575 eurų. Nuo 2023 metų sausio bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.
Bazinės pensijos dydis turėtų siekti 246,21 euro, vienišo asmens pensija – 34,89 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertės dydis – 5,7 euro. Vidutinio darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų kitų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1684,9 euro.
Kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis –157 eurus.
Vienkartinė išmoka vaikui 2023 metais didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios augtų 15 proc. iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 16 proc. iki 625 eurų. Dėl to pajamos „į rankas“ minimalią algą uždirbantiems asmenims būtų 83,5 euro didesnės nei dabar. Be to, 5 eurais bus didinimas bazinis pareiginės algos dydis – iki 186 eurų.
Asignavimai krašto apsaugai turėtų likti ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto riba.
Skaitmeninei pertvarkai numatomos 192 mln. eurų investicijos, taip pat ketinama 312 mln. eurų investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis. 140 mln. eurų investicijų sulauks sveikatos apsauga, 151 mln. eurų bus nukreipta priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui.
Dar 607 mln. eurų numatyti transporto sektoriui. Šiomis lėšomis bus pritaikomas geležinkelių tinklas tarptautiniam kariniam judumui bei susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui.
Politinių partijų susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatyti 231 mln. eurų, iš kurių per 179 mln. eurų bus skirta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui.
Taip pat auga savivaldybių pajamos – jos sieks 5 mlrd. eurų ir bus 594,5 mln. eurų didesnės nei 2022 metais.
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 6,652 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei laukiama 2022 metais. Išlaidos sieks 6,416 mlrd. eurų – 13,5 proc. daugiau. Šio biudžeto perteklius 2023 metais turėtų siekti 235,77 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2023 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 3,049 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. (259,7 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiems metams.
