Jonas Balčiūnas/ELTAPusšimtis Seimo narių, priklausančių įvairioms frakcijoms, Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūlo nuo gegužės 1-osios leisti gyventojams ir įmonėms savanoriškai prisidėti prie krašto apsaugos finansavimo.
Seime jau registruotos kelių įstatymų pataisos. Pakeitimai numato kasmėnesines arba vienkartinę įmoką – reikėtų pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl paramos skyrimo nurodant sumą. Tokį prašymą būtų galima bet kada pakeisti ir atšaukti.
Liberalo Eugenijaus Gentvilo parengta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa numato, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš žmogaus pajamų būtų atimama jo tikslinė parama, skirta kariuomenei bei Šaulių sąjungai.
Pasak parlamentaro, tokiu būdu gyventojai nepatirdami finansinių praradimų tiesiogiai prisidėtų prie Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos finansavimo.
Jeigu Seimas tam pritartų, nauja kariuomenės finansavimo tvarka būtų taikoma apskaičiuojant pajamas 2024 metais ir vėliau.
„Sutinku, kad dėl to valstybės ir savivaldybių biudžetai patirs nuostolių, bet iš tų biudžetų nebereikės remti kariuomenės“, – BNS teigė E. Gentvilas.
Pasak jo, toks aukojimas taip pat paskatintų pereiti prie tikslinio aukojimo 2025 metais, kai 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos.
2022 metais Lietuvos gyventojai, skirdami 1,2 proc. savo sumokėto pajamų mokesčio, paaukojo 28,724 mln. eurų. Iš šios sumos kariuomenei teko 112,9 tūkst. eurų. E. Gentvilo teigimu, tai labai maža parama.
Vyriausybė yra žadėjusi konkretesnius siūlymus, kaip didinti gynybos finansavimą, pradėti rengti kovą.
Pasak Ingridos Šimonytės, iki 2030 metų krašto apsaugai vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.
