Meniu
Prenumerata

sekmadienis, birželio 23 d.


SAVIVALDA
Seime – siūlymas savivaldų tarybų nariams mokėti penktadalį mero atlyginimo
BNS

Seimas ketvirtadienį žengė dar vieną žingsnį, kad savivaldos politikams būtų nustatytos algos vietoje skandalą dėl piktnaudžiavimo sukėlusių kanceliarinių išmokų.

Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Už tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 112 Seimo narių, prieš buvo vienas ir devyni parlamentarai susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Dėl pataisų kalbėję valdantieji konservatoriai kėlė klausimą, ar penktadalis mero atlyginimo nebus per didelė alga savivaldybė tarybos nariui, kuriam šį veikla nėra pagrindinis darbas, tačiau siūlymams leisti koreguoti šį dydį nepritarta.

„Šiandien mes sprendžiame problemą Seime, kurios nebūtų, jei savivaldybėse įstatymų leidėjo sutekta laisve nebūtų piktnaudžiaujama. Turime nemažai tarybų narių, kurie nesąžiningai elgėsi su viešaisiais finansais, galimai klastojo apskaitos dokumentus ar jų išvis neteikė ir mokesčių mokėtojų pinigus naudojo be jokios atskaitomybės“, – kalbėjo konservatorius Vilnius Semeška.

Visgi jis pastebėjo, kad iki tūkstančio eurų sieksiantys atlyginimai gali būti per sunki našta savivaldybių biudžetams.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma klausė, ar būsimi atlyginimai yra adekvatūs, palyginus savivaldybių tarybų narių atliekamą darbą ir atsakomybes su mero.

„Aš keliu klausimą, ar mūsų pasiūlyta dosni išmoka, apytiksliai tūkstantis eurų, kaip mums finansų ministrė pasakė, „Sodra“ nebus atskaičiuojama, aš remiuosi finansų ministrės žodžiu, oficialiai pasakytu, palikim tą neapibrėžtą erdvę 800–1000 eurų, ar ta suma adekvati, imant vidutinį tarybos nario darbą?“ – sakė J. Razma.

„Paskaičiuokime, du–trys posėdžiai po kelias valandas, dar pasiruošti, panagrinėti projektus, kelios valandos dalyvauti renginiuose, kaip beskaičiuotumėt, negausit daugiau 20 valandų“, – skaičiavo Seimo vicepirmininkas.

Kitas Seimo pirmininkės pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ragio priimti pataisas, sakydamas, kad jos išspręs problemą, dėl kurios buvo prieita iki svarstymų apie visos politinės sistemos perkrovimą, o naujoji tvarka, anot jo, ir taps „tikruoju perkrovimu“.

„Tai nėra dalykas, dėl kurio reiktų taip ginčytis, savivaldybių biudžetuose ši nauja tvarka nesudarys kažkokių situacijų, kad jos negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Aš manau, kad kuo greičiau priimsime įstatymą ir naują tvarką pradėsime įgyvendinti, tuo greičiau išspręsime problemą, dėl kurios galvojome net, kad reikės persikrauti“, – teigė V. Mitalas.

Pagal pataisas, Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas.

Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Kartu iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bendras jų atlyginimas susideda ir iš įvairių priedų. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas šią savaitę tokią iniciatyvą atmetė. Konservatoriai siūlymą skelbti naujus rinkimus argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji, taigi ir visa Vyriausybė, atsistatydins, tačiau po nepavykusio balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų sušvelnino poziciją. Ji pasisakė, jog ankstesniu pareiškimu leido sau šiek tiek per daug ir sprendimą priims partijos prezidiumas.

Koalicijos partneriai – liberalai ir Laisvės partija – atmetus pirmalaikių rinkimų iniciatyvą taip pat pareiškė laukiantys TS-LKD prezidiumo sprendimo dėl Vyriausybės ateities, jis renkasi penktadienį.

2023 06 08 16:08
Spausdinti