Alfa.ltSeimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) antradienį konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus.
Komisija pateikė dvi alternatyvias išvadas, kurių vieną rengė Dovilė Šakalienė, Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, kitą – Irena Haase.
Visgi, 5 komisijos nariams balsavus už pirmąjį variantą, 4 – už antrąjį, buvo nuspręsta, kad laikinoji parlamentinė komisija padarė procedūrinių pažeidimų.
Nuo balsavimo nusišalino D. Šakalienė
Posėdžio metu kilo diskusijų dėl to, kad D. Šakalienės vyras galimai dirba VSD ir dėl to jos vertinimas gali būti šališkas. Konservatorius Sergejus Jovaiša iškėlė klausimą dėl parlamentarės sutuoktinio darbovietės.
Visgi pati D. Šakalienė bet kokius kaltinimus atmetė. Ji akcentavo, kad EPK išvadose nevertinamas žvalgybos darbas ar laikinosios komisijos tyrimo turinys. Politikės nuomone, ji gali dalyvauti balsavime dėl procedūrinių pažeidimų.
„Mano sutuoktinis tuo laikotarpiu jokių pareigų VSD nėjo. Skirtingai nuo to, Vytautas Bakas ne tik buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, kai į jį kreipėsi pranešėjas, bet ir buvo kandidato Skvernelio štabo vadovu. Tai yra tiesioginis jo dalyvavimas įvykiuose. Mano atveju, aš tiesiogiai nedalyvavau. Mes nesigiliname į laikinosios komisijos nagrinėjamą turinį, jų atitikimą realybei. Mes nenagrinėjame nieko, kas susiję su VSD darbu. Mano sutuoktinis tuo metu jokių pareigų VSD nėjo“, – posėdyje kalbėjo D. Šakalienė.
S. Jovaiša tokiems argumentams prieštaravo. Bendrapartiečio nuomonei pritarė ir Antanas Matulas. Jis D. Šakalienę ragino nusišalinti nuo balsavimo.
Visgi po diskusijų ir komisijos nariams kilusių klausimų D. Šakalienė nusprendė nusišalinti nuo balsavimo.
„Kalbant apie dvigubus standartus, reikalauti žvalgybos pareigūno tapatybės išviešinimo yra žemiau plintuso. (...) Prašau leisti man nusišalinti ir nedalyvausiu šiame balsavime“, – sakė ji.
V. Bako pirmininkavimas komisijai pripažintas šališku
EPK parengtoje išvadoje teigiama, kad laikinosios komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu buvo šališkas. Taip nuspręsta todėl, kad prasidėjus pranešėjo istorijai Tomas Gailius pirmiausia kreipėsi į tuometį NSGK pirmininką – V. Baką. Parlamentaro tiesioginis dalyvavimas įvykiuose ir vėlesnis siekis juos ištirti pripažintas šališku.
Tačiau tokiems argumentams prieštaravusio A. Matulo teigimu, V. Bako pirmininkavimą komisijai patvirtino parlamentas.
„Kaip komisija gali sakyti, kad Bakas suinteresuotas asmuo, jeigu parlamentas nubalsavo, kad jis būtų komisijos pirmininku. Jokių asmeninių interesų aš visai neįžvelgiu. Atvejis ir tyrimas yra neeilinis. Gėda, kad opozicija nusišalino“, – sakė politikas.
Konservatorius taip pat tikino, kad komisijos pirmininko šališkumas neatsikleidžia jokiose procedūrose ir nėra įrodyta, todėl tai – ne EPK kompetencijos klausimas.
Komisijos nariams kilo klausimų, kodėl nuotoliniame posėdyje dalyvauja ir pats V. Bakas.
„Jūs bandote paveikti komisijos narių darbą. Jeigu komisija sprendžia dėl kito asmens, mes nusišaliname, šiuo atveju kolega dalyvauja ir dar bando pasisakyti, tokiu būdu darydamas įtaką sprendimui“, – svarstė A. Bagdonas.
Tačiau pats laikinosios komisijos pirmininkas patikino gavęs elektroninį laišką su kvietimu dalyvauti posėdyje. Visgi, A. Norkienės paprašytas, V. Bakas iš posėdžio atsijungė.
Kilo diskusija dėl pranešėjo tapatybės atskleidimo
Bene daugiausia diskusijų kilo dėl pranešėjo tapatybės atskleidimo. Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį vykusiame VSD pranešėjo komisijos posėdyje liudijęs T. Gailius atsisakė jam siūlyto konfidencialumo užtikrinimo.
EPK vertinimu, dėl jo tapatybės atskleidimo galėjo spręsti tik Generalinė prokuratūra. Visgi komisijos nariai sutiko, kad įstatymuose neaprašytas atvejis, kai pranešėjas pats nori viešai atsisakyti konfidencialumo.
„Išnagrinėjau nuosekliai įstatymą, mano nuomone, negalima taikyti to straipsnio, kai pranešėjas pats išsiviešina. Jis skirtas institucijoms, ne pačiam pranešėjui. Tam, kad institucijos atšauktų konfidencialumą reikia kreiptis, kad jos atšauktų. Tačiau nenumatyta, kad jis gali išsiviešinti, ir šiuo atveju tas straipsnis netaikytinas, nes įstatyme nenumatyta, kad gavęs konfidencialumą jis gali išsiviešinti. Kiek aš domėjausi, jis pats nėra pasirašęs jokio pasižadėjimo dėl konfidencialumo. Čia yra įstatymo spraga ir ji leidžia asmeniui pačiam išsiviešinti, kada nori“, – kalbėjo Artūras Žukauskas.
Visgi jam prieštaravusi Rita Tamašūnienė tikino, kad procedūra buvo pažeista. Su kolegės nuomone sutiko ir D. Šakalienė.
„Vienintelė kompetentinga institucija yra Generalinė prokuratūra priimti tokius sprendimus“, – tikino parlamentarė.
Prezidentas G. Nausėda savo ruožtu pakartojo, kad šio parlamentinio tyrimo tikslas buvo diskredituoti jį kaip kandidatą į šalies vadovo postą.
„Komisija įsijautė į prokurorų vaidmenį, neturėdama tam jokių konstitucinių ir įstatyminių įgaliojimų, buvo sudaryta neteisingai, taikė metodus savo veikloje, kurie yra nesuderinami su demokratinės visuomenės metodais, sukėlė abejonių netgi dėl įvairių, labai svarbių Lietuvos saugumui tarnybų veiklos. O iš esmės tikslas buvo tik vienas – pasistengti diskredituoti kandidatą, kuris kai kurioms politinėms jėgoms nepatinka“, – antradienį žurnalistams Gargžduose sakė G. Nausėda.
„Apibendrindamas galiu tik tiek pasakyti – tuščiu baku toli nenuvažiuosi“, – vaizdžią metaforą pridėjo šalies vadovas.
Bus pradėti tyrimai dėl A. Širinskienės ir prezidentūros skundų
Posėdžio metu nuspręsta pradėti tyrimą dėl praėjusią savaitę gauto skundo iš prezidentūros. Pasak A. Norkienės, jį pasirašė prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius, prašant ištirti galimai melagingą informaciją VSD pranešėjo komisijos medžiagoje.
Taip pat pradėtas tyrimas dėl Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi. Mišrios grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadoms svarstyti.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė VSD pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios komisijos išvadoms.
Prieš savaitę parlamentas VSD pranešėjo komisijos išvadoms pritarė po pateikimo, tačiau netrukus dalis opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu išsiaiškinti, ar parlamentinio tyrimo komisija veikė teisėtai.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
