FotobankasSeimas antradienį priėmė aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas.
Penkių įstatymų pataisos leidžia panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Kilus įtarimams, kad viršijami normatyvai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, o nustačius pažeidimus, už tyrimus mokės teršėjai.
Didėja baudos už veiklą neturint taršos leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos sieks 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat auga mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų kainuos 700 eurų, o nuo 2023 metų sieks jau 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų). Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms (dabar 406 eurai). Tarša dioksinais ir furanais kainuos 5 mln. eurų už toną.
Vandens teršimas taip pat brangsta: mokestis už taršą bendruoju azotu sieks 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).
„Klaipėdos paketą“ sudaro penkių – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo, Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymų pataisos. Pastarųjų trijų įstatymų pataisoms pritarta vienbalsiai.
Dalis pataisų įsigalioja jau nuo šių metų gegužės 1 dienos, kitos, pavyzdžiui, mokestinės, – nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
