PexelsSeimui pasmerkus Kiniją dėl tarptautinės teisės pažeidimų Honkonge, Kinijos atstovybė apkaltino Lietuvą dviveidiškumu.
„Tuo metu, kai nauja rinkimų sistema įsišaknija ir demokratija Honkonge gerėja, Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas kritikuoja, atakuoja ir juodina Honkongo rinkimų procesą ir rezultatą“, – rašoma BNS atsiųstame Kinijos diplomatinės atstovybės komentare.
Minint 33-iąsias Tiananmenio aikštės žudynių Pekine metines, trys parlamentarai paragino Seimą pasmerkti Pekino vykdomas represijas Honkonge bei nepripažinti, kad gegužę įvykęs šio miesto lyderio paskyrimas buvo demokratinis.
Parengtame Seimo rezoliucijos projekte jie taip pat ragino Kinijos vyriausybę paleisti visus politinius kalinius Honkonge, įskaitant nuteistuosius už dalyvavimą piketuose minint prieš 32 metus Pekine įvykusias Tiananmenio žudynes.
Ją parengė Parlamentinių ryšių su Honkongu grupės pirmininkas Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis, Tarptautinio aljanso dėl Kinijos atstovai – socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) taip pat vienbalsiai priėmė pareiškimą, raginantį imtis priemonių reaguojant į besitęsiančius Kinijos veiksmus Honkonge, paminančius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės viršenybės principus.
Kinijos atstovybė pareiškė, kad URK pareiškimas „šmeižia Honkongo rinkimų sistemą, šmeižia Honkongo demokratiją, laisvę, teisės viršenybę“.
„Kinija tai smerkia ir tvirtai tam priešinasi“, – teigiama pareiškime.
Kinija teigia, jog Lietuva, abejinga šalyje vykstančiai tautinių mažumų diskriminacijai, kalinių kankinimui, blogam elgesiui su migrantais ir kitiems žmogaus teisių pažeidimams, bando auklėti kitas šalis apie demokratiją.
Kinijos atstovai vadina tai „atviru tarptautinės teisės ir pagrindinių tarptautinių santykių normų“ pažeidimu.
„Taip elgdamasi Lietuva atskleidžia dviveidiškumą ir dvigubus standartus“, – tvirtina Kinijos diplomatai.
Jų teigimu, Lietuva mėgina pasinaudoti „prieš tris dešimtmečius įvykusiu politiniu incidentu“, kad veiktų prieš Kiniją.
Pekinas po 2019-aisiais Honkongą septynis mėnesius purčiusių prodemokratinių protestų primetė pusiau autonominiam miestui įstatymą, kuriuo kriminalizuota kone visa disidentinė veikla.
Gegužę kai kurios šalys, įskaitant Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją Jungtinę Karalystę ir Jungtines Valstijas, prisidėjo prie Europos Sąjungos pareikšto susirūpinimo dėl naujo Honkongo lyderio, kad buvusio Kinijos saugumo vadovo J. Lee parinkimo proceso.
Pekinas procesą giria kaip „tikrą demokratijos dvasios demonstraciją“ ir tvirtina, kad tai yra strategijos, turinčios užtikrinti, jog Honkongą valdytų tik „patriotai“, kulminacija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
