BNS fotoSeimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ įvykdė avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už paslaugas po sankcijų įsigaliojimo.
Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.
JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Minėtosios sankcijos tiesiogiai Europos Sąjungoje veikiančių bendrovių neliečia, tačiau įprastai Bendrijos bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.
Tačiau dalies politikų nuostabą sukėlė informacija, kad dar lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už krovinius gruodį, įtariant bandymus apeiti sankcijas. Pasak įmonės vadovo Manto Bartuškos, apie situaciją buvo informuota tiek Susisiekimo, tiek Užsienio reikalų ministerijos.
Vis dėlto užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė avansinį mokėjimą nežinojęs, o susisiekimo ministras Marius Skuodis jį pavadino netipiniu, tačiau patvirtino apie jį žinojęs.
Be kita ko, kalbėdamas apie JAV sankcijas lapkričio pabaigoje, ministras teigė abejojantis, jog trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.
„Situacija reikalauja atsakomybės, šį kartą Vyriausybė turėtų labai rimtai pasvarstyti apie dviejų ministrų – susisiekimo ir užsienio reikalų – atsistatydinimą“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.
„Vertybinės politikos bankrotas“
Pasak jo, „valstiečiai“ raštu kreipsis į „Lietuvos geležinkelius“, jog šie pateiktų įrodymus dėl Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijoms pateiktos informacijos apie avansinius mokėjimus.
„Politikai žinojo šitą situaciją, bet ją pudrino“, – teigė G. Surplys.
Parlamentaro teigimu, Lietuva deklaruoja vertybinę poziciją, tačiau jos nesilaiko, todėl LVŽS „su giliu liūdesiu turi konstatuoti vertybinės politikos bankrotą“.
Jis taip pat teigė, kad prašys Užsienio reikalų ministerijos paaiškinti, kodėl šioms sankcijoms nebuvo pasiruošta.
„Situacija yra tragikomiška, kadangi deklaravome labai vertybinę politiką, bet pasirodė, kad esame žmonės, kurie žaidžia už nugaros. Tenka atsiprašyti Lietuvos strateginių partnerių JAV, kad šiandien bėgame paskui A. Lukašenkos trąšų traukinį“, – teigė G. Surplys.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas situaciją vadino „vertybiniu užsienio politikos bankrotu“ ir reikalavo premjerės Ingridos Šimonytės ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atsakomybės.
„Man tai akivaizdu, kas yra kaltas – užsienio politikos pagrindinis vadas ir Vyriausybės vadovė dėl susiklosčiusios situacijos, tuo tarpu visi kiti yra tik grandinės dalys. Būtų labai nesąžininga ir neatsakinga atsakomybę permesti tiems, kurie savarankiškai ar savavališkai tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – teigė jis.
„Mėgėjiška užsienio politika“
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jo iki šiol buvo įprasta kalbėtis ir derinti užsienio politiką su strateginių įmonių veikla: „Galbūt kažkas kardinaliai pasikeitė.“
„Kad kažkas meluoja, tai faktas. Arba politikai, arba geležinkeliai“, – teigė buvęs premjeras, komentuodamas situaciją dėl „Belaruskalij“ avansinio mokėjimo.
Jis teigė, kad atsakomybė šiuo metu krenta ant Vyriausybės pečių.
„Aš manau, kad tai yra vykdomosios valdžios klausimas, tai yra Vyriausybės klausimas ir Vyriausybė už tai yra atsakinga“, – sakė S. Skvernelis.
Seimo narys teigė, kad Lietuva vykdo „mėgėjišką užsienio politiką“.
„Pirma, pradedi garsiai rėkauti, tada išsišoki, tada kažkoks sprendimas priimamas ir po to galvoji, ką mes padarėme ir kaip tai reikės įgyvendinti. Tai yra chrestomatinis pavyzdys. Mes daug šaukiame kaip valstybė. Kai atsirado sankcijos, tada supratime, kad esame nepasiruošę jas įgyvendinti, o galbūt nelabai ir norime“, – dėstė jis.
S. Skvernelio teigimu, valdžia turi vertinti galimas sprendimų pasekmes. Jis kėlė klausimą, „kodėl dabar mūsų valstybė, kuri taip kenčia nuo Baltarusijos veiksmų, dar turi prisiimti sankcijų pasekmes“.
„Be kalio maisto produktų nebus, tai yra pasaulinė problema. Eksportas, jei neis iš Baltarusijos per Lietuvą, eis per kitas šalis. Vakar net ir Latvijos premjeras nepaneigė tokios galimybės, kol nėra europinių sankcijų“, – kalbėjo politikas.
„Jei neis iš Baltarusijos per Lietuvą, eis per Rusiją“, – pridūrė jis.
Vyriausybės sprendimais pasitiki
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė opozicijos kritiką atmeta ir sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.
„Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus“, – žurnalistams Seime sakė politikė.
Pasak M. Skuodžio, jo prašymą įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį dar ketvirtadienį svarstys vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija.
Savo ruožtu “Lietuvos geležinkelių“ vadovas M. Bartuška sako, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.
Jis pabrėžė, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti, tik jei valstybės institucijos priimtų tokį sprendimą, o JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
