Į Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros konfliktą įstraukė ir Seimo pirmininkė.
Šalies vadovo vyriausiosios patarėjos pasisakymai apie prezidento viršenybę kitų politikų atžvilgiu neatitinka Konstitucijos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Todėl, komentuodama prezidento Gitano Nausėdos užsienio politikos grupės vadovės Astos Skaisgirytės pareiškimus, parlamento vadovė pavrėžia, kad ji nejaučia būtinybės it vyresniajam broliui paklusti dabartinam šalies vadovui.
„Nesijaučiu jaunesniąja seserimi“, – Eltai antradienį teigė parlamento vadovė, pabrėždama, kad viešojoje erdvėje kritiškai įvertinti A. Skaisgirytės pareiškimai ne itin dera su demokratinėmis vertybėmis.
„Vertinu šiuos pasisakymus kaip neatitinkančius mūsų Konstitucijos. Aš manau, kad demokratinėse šalyse rinktų politikų bendravimas tarpusavyje turėtų būti grindžiamas diskusija, susitarimų ieškojimu, o ne kažkokio vieno asmens klausymusi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Be to, pabrėžė parlamento vadovė, politikai neturėtų bijoti ir kritikos.
„Kai kritika neperžengia ribų, ji yra labai naudinga. Į ją nevertėtų įžeidžiai reaguoti. Gal tada ir susitarti būtų lengviau“, – tarsi referuodama į prezidento G. Nausėdos ir konservatorių nesutarimus dėl ambasadorių skyrimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Nausėdos patarėja interviu Eltai teigė, kad dėl stringančio ambasadorių paskyrimo atsakomybė krenta Vyriausybei. A. Skaisgirytė leido suprasti, kad, jos požiūriu, valdantieji elgiasi nederamai neklausydami to, ką sako prezidentas G. Nausėda. Patarėja pabrėžė, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, jeigu kas nors bando apriboti jo galias. Tokiu atveju, vaizdžiai tarė ji, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.
„Jeigu Vyriausybė mano, kad jos kažkaip turi būti apkarpytos, prezidentui tai natūraliai nepatinka. Ir jis tada sako – taip, jaunesnysis broli, klausyk vyresniojo“, – interviu Eltai teigė prezidento patarėja.
„Prezidentas yra valstybės vadovas. Prezidentas, vienas. (...) Tai kas kurio turi klausyti – labai aišku, man atrodo“, – teigė ji ir pridūrė, kad URM galėtų įsiklausyti į prezidento prašymus ir dėl į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno.
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo.