Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA
Seimo pirmininkė: Sausio 13-osios patirtis Ukrainos kovą mums daro artimą ir suprantamą
BNS
Lukas Balandis/BNS
V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos išgyventa Sausio 13-osios patirtis lietuviams Ukrainos kovą daro artimą ir suprantamą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Laisvės gynėjų dienos reikšmė dar labiau išaugo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje, kuris privertė mus iš naujo įvertinti laisvės, pasiaukojimo, gynybos, pasirengimo pasipriešinimui ir daugelį kitų sąvokų“, – ketvirtadienį sveikindama Seime vykusio Laisvės gynėjų susitikimo–diskusijos „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ dalyvius teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Lietuvos išgyventa Sausio 13-oji, mūsų patirtis, Ukrainos kovą padaro mums itin artimą ir suprantamą. Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios matome stulbinantį Ukrainos žmonių pilietiškumą ir maksimalų jų atsidavimą savo šaliai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Pasak jos, karas Ukrainoje suteikia ne tik su šalies gynyba susijusių pamokų.

„Esminė jų – kad laisvė ir nepriklausomybė, valstybės teritorinis vientisumas nėra duotybė, kad laisvės sargyboje turime budėti nuolat. Kad kiekvienas iš mūsų, nepriklausomai nuo mūsų profesijos, patirties ar pareigų, prisidedame prie Tėvynės ateities kūrimo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, dar viena labai vertinga pamoka, kurią suteikė karas Ukrainoje, yra tai, jog jis atskleidė „didžiulę mūsų visuomenėje slypinčią stiprybę, nuoširdų gebėjimą kito skausmą ir kitų praradimus jausti kaip savo“.

„Tai mus sutelkė, tai mus paskatino stovėti Ukrainos pusėje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Lietuva dabar – saugesnė

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Rusijos užpulta Ukraina moka ir Vakarų neryžtingumo kainą, todėl būtina sukurti tarptautinę aplinką, kurioje iki minimumo būtų sumažintos rizikos valstybės raidai.

Anot Seimo pirmininkės, nepaisant iššūkių saugumui, būdama Europos Sąjungos ir NATO nare, Lietuvai šiandien yra žymiai saugesnė.

„Galime tik įsivaizduoti, kaip jaustumėmės dabar, jei iš karto atgavę nepriklausomybę nebūtume priėmę spendimo pilnai integruotis į Vakarų politines, ekonomines ir gynybines struktūras ir šiam tikslui pasiekti nebūtume ėmęsi labai tikslingų, nuoseklių žingsnių“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Renginio metu taip pat rodytos Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Senis prie jūros“ ištraukos su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pasisakymais – jis pats Seime vykusiame renginyje nedalyvavo.

Kaip BNS sakė Lietuvos vadovybės apsaugos veteranas pirmasis V. Landsbergio asmens sargybinis Jonas Užusienis, Laisvės gynėjų iškilmingoje rikiuotėje Seime profesorius nepasirodė dėl sveikatos problemų.

„Dėl ligos yra reabilitacijoje“, – sakė jis.

Tradicinis Laisvės gynėjų susitikime Seime J. Užusienis perskaitė V. Landsbergio sveikinimą.

Seimo kanceliarija nurodė, kad renginio scenarijus buvo suderintas su V. Landsbergiu.

Dėkojo Lietuvai už pagalbą

Renginyje dalyvavęs Ukrainos kariuomenės pulko „Azov“ majoras Dmitro Andriuščenka dėkojo Lietuvai už paramą iš pagalbą kariaujančiai Ukrainai.

„Kas man daro didžiausia įspūdį – visu pirma, kad tokia geografiškai maža valstybė, kaip Lietuva, turi didžiulę sielą ir širdį, drąsaus liūto širdį“, – Seime kalbėjo D. Andriuščenka.

„Nežiūrint į skeptiškus Vakarų partnerių, tokių kaip Prancūzija ar Vokietija, kurie negali mūsų pilnai palaikyti, žvilgsnius, tokios valstybės, kaip Lietuva, Lenkija, Didžioji Britanija aktyviai mums padeda, tiekia ginklus, savanoriauja, padeda mums daiktais, medikamentais, ginkluote, dėka kurių mūsų kariuomenė kiekvieną dieną tampa vis stipresne“, – pridūrė jis.

Pasak pulko „Azov“ kario, užkirsti kelią galimai Rusijos agresijai gali padėti tik radikalūs veiksmai.

„Noriu palinkėti, kad nekartotumėte mūsų klaidų, mokytumėtės šiandien iš svetimų klaidų, o ne iš savų. Jūs turite Ukrainos pavyzdį“, – teigė D. Andriuščenka.

„Jei turite galimybę veikti šiandien, čia ir dabar, ir išmušti kolaborantus, išvaryti juos iš savo valstybės, uždaryti prorusiškus televizijos ir radijo kanalus, išvaryti kolaborantus, jei tokius turite, politinėje visuomenėje, nė minutės nesusimąstant sodinkite juos į kalėjimą arba deportuokite į Rusiją. Tik tada nei jūs nei jūsų sūnūs, anūkai, proanūkiai nekariaus ir nežus kare prieš šovinistinę ir komunistinę Rusiją“, – kalbėjo „Azov“ pulko karys.

Grįš tęsti kovos

Reabilitacijai į Lietuvą atvykęs karys žurnalistams sakė laukiantis, kada vėl galės grįžti į rikiuotę ir tęsti kovą su Rusija.

„Baigiantis kitam mėnesiui galėsime grįžti į savo gimtą padalinį, „Azovo“ pulką, ir tęsti užduočių vykdymą. Mūsų vaikinai, kurie neturi tokių sunkių sužalojimų kaip amputacijos, iš karto po reabilitacijos grįžta į rikiuotę ir tęsia užduotis. Visi vaikinai nori tęsti tarnybą iki karo pabaigos“, – ukrainietiškai kalbėjo majoras.

Jis sakė pats kilęs iš Mariupolio, tad grįžęs visų pirma savo buvusio namo vietoje norėtų iškelti Ukrainos vėliavą ir tęsti kovą – ne tik žuvusių draugų atminimui, bet kad to nebereiktų daryti ateities kartoms.

„Aš kariauju nuo 2014 metų aš žinau, kas yra Rusijos agresija aštuonerius metus. Gerai mokiausi mokykloje, išmanau savo šalies istoriją ir žinau, kad karas su Moskovija tęsiasi ne vieną šimtmetį. Mes turime posakį – jeigu nekariausime mes, kariauti turės mūsų vaikai ir anūkai, o mes to nenorime“, – kalbėjo D. Andriuščenka.

1991 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynime dalyvavęs ukrainietis Aleksejus Kostiukevičius šiandieninę Lietuvos paramą Ukrainai susiejo su ukrainiečių dalyvavimu prieš daugiau nei 30 metų vykusiose Lietuvos laisvės kovose.

„Dabar Ukrainoje vyksta karas Europoje, kuris sujungia visus draugus aplink Ukrainą. Kaip ir prieš 32 metus mes, studentai, čia atvykome padėti lietuviams, kad jie galėtų atsikovoti savo nepriklausomybę, taip pat ir visa Lietuvos tauta padeda Ukrainai“, – teigė A. Kostiukevičius.

2023 01 12 14:24
Spausdinti