Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


GYNYBA
Seimo pirmininkė skeptiška dėl prezidento siūlymo gynybai biudžete skirti 3 proc. BVP
BNS
Paulius Peleckis/BNS
G. Nausėda ir V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitų metų biudžete leisti skolintis gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak parlamento vadovės, politinės partijos yra sutarusios išlaikyti esamą gynybos finansavimą, kuris šiuo metu siekia šiek tiek per 2,5 proc. BVP, ir svarbu išlaikyti šį įsipareigojimą, o „prisirišti prie konkrečių skaičių ir dar įvardyti terminą nėra teisinga“.

„Susitarimas dėl gynybos pasiektas, beveik visų parlamentinių partijų pasirašytas, ir tai yra mūsų įsipareigojimas, kad mūsų kryptis tikrai nekis ir finansavimas krašto apsaugai didės. Prisirišti dabar prie konkrečių skaičių ir dar įvardyti terminą, manu, nėra teisinga, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. – Svarbiausia, kad ta kryptis bus išlaikyta, o kokiais metais mes pasieksime tris procentus, tai priklausys nuo labai daug faktorių“.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad kitų metų biudžete krašto apsaugai skyrus 3 proc. BVP finansavimą, Lietuva peržengtų 5 proc. biudžeto deficitą ir dėl to gerokai brangtų skolinimasis.

Tiek kitąmet didinti gynybos biudžetą ne kartą yra siūlęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.

Liepą parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojama gynybai išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą.

2022 10 11 10:44
Spausdinti