Alfa.ltSeimas pritarė, kad Darius Jauniškis antrą kadenciją vadovautų Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Už tai antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo keturi, penki susilaikė. Pagal įstatymą VSD direktorių skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad VSD veikla vadovaujant D. Jauniškiui smarkiai patobulėjo. Jis ragino palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą „už tai, kad jis padarė visus darbus, kurie buvo pavesti per jo kadenciją“.
„Matau, kokį didelį progresą ji (VSD– BNS) yra padariusi, ir siūlau jai leisti toliau augti“, – sakė konservatorius Kęstutis Masiulis. Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad D. Jauniškio paskyrimas antrai kadencija susijęs su politikų norais turėti didesnę įtaką žvalgybos institucijai. „Jis (D. Jauniškis – BNS) turi įsisąmonti, kad tarnavimas valstybeii nėra tarnavimas asmeniui“, – sakė Seimo narys.
Valstiečių frakcijos narys Naglis Puteikis tvirtino, kad negalima pateisinti tokio didelio žmonių sekimo, kokį esą vykdo VSD. „Jis neatitinka vakarietiškos demokratijos standartų“, – teigė politikas. VSD vadovas yra minėjęs, kad per 2019 metus „patikrinta“ apie 80 tūkst. asmenų, apie kuriuos VSD pateikė savo išvadas.
Šalies vadovas D. Jauniškio kandidatūrą pateikė praėjusią savaitę, kai tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino išvadą dėl situacijos departamente. Komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau pasiūlė keisti darbo tvarką ir atsisakyti žodinių pavedimų tikrinti asmenis.
Komitetas tyrimą atliko pagal pranešėjo informaciją, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Apie tai aukštas VSD pareigūnas buvo informavęs tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką. Žvalgybininko pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD galėjo rinkti informaciją, sąraše nurodyta daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
VSD vadovas tvirtino, kad asmenys tikrinti laikantis įstatymų, o pašaliniams asmenims patikrinimų duomenys neteikti.
Stiprins žinojimą
Sulaukęs Seimo pritarimo antrą kadenciją vadovauti VSD Darius Jauniškis teigė stiprinsiąs vidinę komunikaciją institucijoje ir daugiau politikams aiškinsiąs, ką veikia žvalgyba.
„Manau, kad reikia stiprinti vidinę komunikaciją, kad išvengtume tokių nesusipratimų, kuris, mano galva, yra daugiau nesusipratimas negu tikra informacija, kad neduotume pagrindo tai paversti tiesiog politikavimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė D. Jauniškis.
D. Jauniškis tvirtino, kad per pirmą kadenciją pavyko padaryti mažiau nei pusę reikalingų darbų. „Aš sakyčiau, kad padaryta arti 40 procentų. Manau, kad per tuos kitus metus, pritariant Vyriausybei ir Seimui, derinant su NSGK, tie pokyčiai bus tęsiami. Eisime į priekį ir gerinsime kokybę, stiprinsime ryšį su visuomene“, – sakė jis.
VSD vadovas minėjo, kad svarbu tęsti žvalgybos institucijos skaitmenizavimą, kibernetinius pajėgumus. „Manau, personalo pritraukimas, stiprinimas ir kvalifikacijos kėlimas turi būti tęsiamas. Slaptos informacijos priežiūra“, – vardijo jis.
„Tie penkeri metai bus, ko gero, tęsinys tų penkerių metų, kas padaryta iki šiol“, – sakė D. Jauniškis. Jis taip pat žadėjo užsiimti aiškinimu, kas yra žvalgyba ir kaip ji veikia. „Tą, matyt, artimiausiu metu ir darysime, kuo ji skiriasi nuo kriminalinės žvalgybos ir kaip mes atliekame savo funkciją“, – teigė VSD vadovas.
„Šiandien daug diskutuota, kas yra tikrinimas ir kas yra informacijos rinkimas. Tai du skirtingi dalykai. Rinkti informaciją – vadinasi, vykdyti prieš asmenis tam tikrus veiksmus, tokius, kaip sekimas, pasiklausymas ir t. t. Tai, sakyčiau, didžiausias žmogaus teisių suspendavimas. Informaciją tikrinti – kai patikrinama, ar yra kokių nors įrašų, ar ne mūsų duomenų bazėse“, – aiškino jis.
D. Jauniškis vadovauti VSD pirmą kartą paskirtas 2015 metų balandžio 13 dieną. Jis 1990–1993 metais dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 metais Vadovybės apsaugos departamente, 1995 metais pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje.
1997–2006 metais D. Jauniškis buvo šios tarnybos vado pavaduotojas, 2006–2008 metais – vadas. 2008 metais D. Jauniškis paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu.
Jis yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas, dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 metais, o 2010 metais jam suteiktas pulkininko laipsnis, jis taip pat už nuopelnus tarnybai apdovanotas dešimtimi įvairių valstybinių apdovanojimų ir medalių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
