Šios kadencijos Seimas yra labai produktyvus – priimta vidutiniškai 7,3 teisės akto per posėdį – tai antras rodiklis pagal produktyvumą lyginant visas Seimo kadencijas. Įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, nes daugiausia priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 64,25 proc.
Tokią statistiką pateikė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apžvelgęs 2020–2024 m. kadencijos Seimo veiklos teisėkūros srityje tendencijas.
Kaip pabrėžiama statistinių duomenų apžvalgoje, šios kadencijos Seimas per šešias sesijas priėmė 2 152 teisės aktus, t. y. net 265 teisės aktais mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos atitinkamu laikotarpiu (2 417). Tiek šioje, tiek ir praėjusioje kadencijoje įstatymai sudarė didžiąją visų priimtų teisės aktų dalį – atitinkamai 74,21 proc. ir 71,62 proc.
2020–2024 m. kadencijoje, kaip ir praėjusioje, daugiausiai teisės aktų projektų registravo Seimo nariai, atitinkamai 1 765 ir 2 241 projektas. Šioje kadencijoje Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 49,69 proc., ir tai yra 5,6 proc. mažesnis rodiklis nei 2016–2020 m. kadencijos, kai Seimo narių registruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 55,29 proc.
Taigi, anot Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese sumažėjo.
2020–2024 m. kadencijos metu registruoti 3 024 teisės aktų projektai, priimti 1 958 projektai: šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažesnių, palyginti su buvusiomis Seimo kadencijomis, ir sudaro 64,75 proc. Praeitoje kadencijoje šis rodiklis buvo 67,39 proc.
Didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas buvo 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. beveik 77 proc.
Anot statistikos, 2020–2024 m. kadencijoje daugiausia priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 64,25 proc. (praėjusią kadenciją – 64,53 proc.), Seimo nariai inicijavo 30,24 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją kiek mažiau – 29,23 proc.). Tiek šioje, tiek praeitoje kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra nežymiai mažesnis palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu.
2020–2024 m. kadenciją, palyginti su praėjusia, nežymiai sumažėjo prezidento registruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – atitinkamai 91,85 proc. ir 93,91 proc. Visgi šią kadenciją padidėjo prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 3,13 proc. (priimta 50 įstatymų), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo kiek mažesnis – 2,77 proc. visų priimtų įstatymų (48 įstatymai).
Mažėja originalių įstatymų bei skubos ir ypatingos skubos priimamų dokumentų
Šios Seimo kadencijos metu palyginti nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų.
Šešių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro tik 2,82 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 4,01 proc. visų priimtų įstatymų. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,43 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 4,56 proc. visų priimtų įstatymų.
Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus duomenimis, akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos I–VI sesijų metu iš viso buvo priimta 2 152 teisės aktai, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 17,24 proc. (371 teisės aktas) nuo visų priimtų teisės aktų.
2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 581 teisės aktą (iš viso priimta 2 417 teisės aktų), t. y. 24,04 proc.
Šios kadencijos metu Vyriausybė inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas (Seimo nariai) – atitinkamai 16 (80 proc.) ir 4 (20 proc.).
Beje, šios kadencijos VI sesijos metu priimant teisės aktus ypatingos skubos tvarka nebuvo taikyta.
Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, vertinant visų aštuonių apžvelgiamų Seimo kadencijų rodiklius, pastebi, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas svarstant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais). Tokia tvarka svarstytų įstatymų skaičius procentais palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,3 proc. Daugiausiai tokia tvarka svarstytų įstatymų buvo 2008–2012 m. kadencijoje – 55,7 proc.
J. Razma: tendencijos geros, bet galėtų būti dar ryškesnės
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas už Seimo posėdžių darbotvarkių formavimą, Jurgis Razma linkęs santūriai pasidžiaugti šios kadencijos Seimo teisėkūros rodikliais.
„Svarbu, kad mums pavyko pakeisti nuo 2008 metų buvusią tendenciją, kai priimamų teisės aktų skaičius nuolat augo ir pagal tai mes tapome nepralenkiamais ES šalių parlamentų „čempionais“. Džiugu, kad šioje Seimo kadencijoje teisės aktų priimame mažiau, taip pat mažiau projektų svarstome skubos ir ypatingos skubos tvarka. Bet priimamų teisės aktų projektų skaičius dar labai didelis ir todėl prašysiu Seimo narių ir Vyriausybės per likusias šios kadencijos sesijas minėtą statistiką pasistengti dar labiau pagerinti“, – Eltai sakė J. Razma.
Jis priduria, kad Seimo nariai galėtų daugiau dėmesio skirti jau įregistruotiems projektams tobulinti registruodami jiems pasiūlymus, o ne stengdamiesi užregistruoti kuo daugiau teisės aktų projektų.
„Stengiuosi ir asmeniniu pavyzdžiu tai parodyti. Mano praėjusios sesijos teisėkūros statistikoje 18 originalių pasiūlymų teisės aktų projektams ir tik vienas asmenine iniciatyva užregistruotas įstatymo projektas“, – teigia J. Razma.