Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


LIETUVA
Seimo vadovė: vidaus ginčai dėl vokiečių brigados siunčia blogą signalą sąjungininkams
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šalyje kilę vidiniai ginčai dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo perspektyvų siunčia blogą signalą sąjungininkams, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Ginčiai viešumoje siunčia ne tokius signalus, kokių norėtųsi, kad mūsų artimiausi sąjungininkai ir partneriai matytų“, – trečiadienį LRT radijui sakė ji.

„Nežinau, ar tai turės kokių nors labai konkrečių pasekmių, bet negalime atmesti ir tokios galimybės. Tuomet turėsime kaltinti ne ką nors kitą, o patys save“, – tvirtino parlamento vadovė.

Jos teigimu, Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių ir partnerių, reikėtų, kad iš Lietuvos pareigūnų ji girdėtų vienodą žinutę ir poziciją.

„Tai yra žinutė, kad Lietuva daro savo namų darbus, kad mums labai svarbus saugumas ir gynyba, kad mes investuojame į infrastruktūrą, kad esame pasiruošę priimti maksimalų skaičių karių. Tokios žinutės man norėtųsi tiek Vokietijai, tiek kitiems mūsų sąjungininkams, ir aš manau, kad tokia žinutė atneštų geriausius rezultatus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ginčus Lietuvoje sukėlė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados parengties, kad šis vienetas į mūsų šalį iš Vokietijos atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.

Šią poziciją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jie visi pabrėžė, jog Lietuvos siekis, kad vokiečių kariai būtų nuolat Lietuvoje, nesikeičia.

Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai.

Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.

2022 10 19 10:35
Spausdinti