Alfa.ltNauji metai – nauji valdančiųjų ir prezidentūros mūšiai dėl diplomatų paskyrimo. Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tikina, kad besitęsiantis Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginčas yra gėdingas. Pasak politiko, toks „viešas skalbinių demonstravimas“ kenkia šalies diplomatinei tarnybai. Parlamentaras negaili kritikos ir šalies vadovo vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui, kurio pareiškimai apie „valstybininkus“, V. Mitalo vertinimu, yra apgailėtini.
„Man labai gėda dėl situacijos, nes nuo šito viešo skalbinių demonstravimo kenčia tie žmonės, kurie dirba Lietuvai, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje, kurie jau yra ambasadoriai arba dar kažkada bus ambasadoriai. Ir tai keičia tų žmonių gyvenimą, apsisprendimą, jų visą tarnybos, karjeros ir darbo Lietuvai perspektyvą. Kažkaip apie tuos žmones labai nedaug galvojama, nes kiekvieną dieną – nauja serialo serija paduodama, kas ir ką bando įrodyti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.
Laisvės partijos vicepirmininkas įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo F. Jansono pareiškimus apie vadinamąjį „valstybininkų“ klaną. Anksčiau patarėjas teigė manąs, kad ambasadorių skyrimo procesas stringa, mat, „valstybininkai“ siekia grįžti į Lietuvai svarbius postus. Vėliau jis taip pat kėlė klausimus dėl diplomatų atrankų tvarkos keitimo.
„Pareiškimai, kai prezidento Komunikacijos grupės vadovas, įšokęs į trasą ir atlikęs, kaip ekscelencija sako, tam tikrą tyrimą, čia savaip interpretuoja ir Konstituciją, ir visas tvarkas – jis atrodo apgailėtinai“, – konstatavo V. Mitalas.
„Man atrodo, nereikia vadovautis fantomais, kad kažkas bando kažką užvaldyti, iš šono padiktuoti – visi turime teisę feisbuke parašyti savo nuomonę. Kažkaip to bijoti – ypač prezidentui – neverta, nes tikrai atrodo labai nesolidu“, – aiškino jis.
Visgi, nuo gruodžio vidurio besitęsiantys nesutarimai dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo kelia abejones, ar URM bei Prezidentūra nesusidurs su tokiomis pačiomis situacijomis skiriant ir kitus diplomatus, pabrėžė V. Mitalas.
„Kažkada baigsis ir mūsų labai nuostabaus ambasadoriaus Ukrainoje, Kyjive, kadencija – tai čia mes irgi taip pat tiesiog užrakinsime viską, į Ukrainą nesugebėsime rasti, kas važiuoja? Į kitas svarbias pozicijas?“ – retoriškai klausė jis.
Ir nors kilusį konfliktą dėl atstovybės Lenkijoje vadovo ketina spręsti Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), „laisvietis“ įsitikinęs – šią, pasak jo, melodramą galėtų užbaigti pats prezidentas G. Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Aš abejoju, ar dabar, šitoje situacijoje, kai neva viskas turėtų spręstis Užsienio reikalų komitete – ar ten bus randamas kažkoks sprendimas. Gal geriau vertėtų, vis tik, padaryti susitikimą tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro – kažkaip šią melodramą užbaigti“, – apibendrino Seimo narys.
Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų.
Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
