Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad nelietuviškos pavardės Wardyn ir Pauwels (Vardyn ir Pauels) asmens tapatybės kortelėse turi būti įrašytos ir lietuviškais, ir nelietuviškais rašmenimis.

Antradienį teismo priimti sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. „Kokiu būdu tai bus įrašyta, be abejo, iki šiol yra nesuprantama ir neaišku“, – BNS sakė pareiškėjams atstovaujanti Europos žmogaus teisių fondo vadovė Evelina Baliko. Lietuvės ir lenko šeima savo vaikui prašė išduoti tapatybės kortelę pagal gyventojų registre įrašytą pavardę Wardyn su „w“, belgo ir lietuvės šeima Pauwels prašė įrašyti vaiko pavardę ir tapatybės kortelėje, ir pase. Praėjusią savaitę teismas jau priėmė du sprendimus Jaquet (Žakė) ir Gorecki-Mickiewicz (Gorecki-Mickevič) bylose. Jais Vilniaus policijos migracijos valdyba įpareigota išduoti Lietuvos piliečiams pasus su abejom pavardžių versijomis: sulietuvinta, anot teismo, turėtų būti įrašyta pirmajame paso puslapyje, originali – kitų įrašų skyriuje. E. Baliko sako, kad abi šios šeimos jau po teismo sprendimo vėl kreipėsi į migracijos pareigūnus, tačiau ir šįkart jiems atsisakyta išduoti dokumentus su dviem skirtingais pavardžių įrašais. „Jiems atsisako išduoti pasą pagal teismo sprendimą, kol jie nepasikeis vaikų pavardės į lietuvišką versiją gyventojų registre. Vadinasi, priverstinai vėl grįžtama prie tos pačios situacijos, kuri buvo prieš teismo sprendimą. Be abejo, jie to nedarys“, – sakė E. Baliko. Ji primena, kad besibylinėjusieji su valstybe teisingumo toliau sieks Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitete. Per kelerius pastaruosius metus teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose. Savivaldybių Civilinės metrikacijos skyriai, iš pradžių atsisakę įrašyti nelietuviškas pavardes, teismų sprendimų paprastai nebeskundžia ir pageidaujamus dokumentus išduoda.

Teismai jau yra įpareigoję įrašyti pavardes nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių santuokos, gimimo liudijimuose.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Politikai delsia

Praėjusios kadencijos Seime svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui pristatė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi 50 tūkst. parašų. Šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo. Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.