Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


ORI SENATVĖ
Senjorų maršas: Vilniuje įvyko mitingas dėl pensijų dydžių ir antros pakopos sistemos
ELTA
Žygimantas Gedvila/ELTA
Vilniuje įvyko mitingas dėl pensijų dydžių ir antros pakopos sistemos.

Trečiadienį Vilniuje Nacionalinė bočių bendrijų asociacija ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija surengė mitingą šalia Seimo dėl nepasitenkinimo antra pensijų pakopa ir per mažomis pensijomis. Mitinge pasirodė ir prezidentūros atstovas.

Po šio mitingo buvo žygiuojama Gedimino prospektu – link Vyriausybės, kur protestuotojai susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickiene. Po eitynių Vyriausybei buvo įteikta abiejų organizavusių organizacijų, taip pat Lietuvos profsąjungų konfederacijos, profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos vartotojų asociacijos ir Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos pasirašyta rezoliucija.

Renginyje dalyvavę apie 400 vyresnio amžiaus asmenų reikalauja „Sodros“ pensijų rezervo, siekiančio 3 mlrd. eurų, perskirstymo, kad būtų pakeltos mažiausios gaunamos pensijos. Anot organizatorių, Lietuva yra paskutinė pagal pensijų dydžius Europos Sąjungoje, o 180 tūkst. žmonių šalyje gauna vos 345 eurus siekiančią pensiją.

Taip pat dalyviai nepatenkinti antrosios pensijų pakopos fondais, nes jie negarantuoja geresnės pensijos, o jų išmokos nėra indeksuojamos, tad su laiku nuvertėja.

„Mūsų pensijos – tarp mažiausių, o „Sodros“ rezerve 3 mlrd.“, „Lietuva pensijoms skiria 6–7 proc. BVP, o ES – 12 proc. Kodėl?“, „Nutraukite II pakopos fondų finansavimą!“, „Lėšos pensijoms: ES – 12 proc., Rytų Europoje – 9 proc., o Lietuvoje – 7 proc.“, „Premjere, ar galėtum išgyventi iš 446 eurų?“– tokius plakatus laikė eitynių dalyviai. Taip pat jie nešėsi Lietuvos tautines ir istorines vėliavas bei skirtingų bočių bendrijų ir Pagyvenusių žmonių asociacijos vėliavas.

Eitynėse dalyviai skandavo „Norime pensijoms daugiau“ ir „Vyriausybe Lietuvos, norim pensijos orios!“.

Prieš eitynes vienas renginio organizatorių, pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius tvirtino, kad institucijos nesugeba pasiekti nustatytų tikslų – pagyvenusiems asmenims suteikti „orią senatvę“.

„Mes bandome judinti valdiškas institucijas, kurios privalo rūpintis žmonių gerove. Bet mes nematome apčiuopiamų rezultatų. Ir kai paklausėme Lietuvos banko įvardinti bent vieną sprendimą, kuris parodytų rūpinimąsi žmonėmis, jis negalėjo įvardinti. Toks darinys gauna algas, bet rezultatų nematoma“, – prie Seimo komentavo jis.

„Dažnai teigiama „ori senatvė“ kažkur nuotolyje sklando. Niekas iš institucijų negali jos parodyti. Atrodo, kad ši idėja egzistuoja pati sau, atskirai nuo senjorų“, – tvirtino jis.

Mitinge pasirodęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius aiškino, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda siekė ir toliau sieks greitesnio pensijų didinimo. Anot jo, prezidentūra taip pat nori, kad „Sodros“ rezervas būtų naudojamas pensijoms didinti.

„Prezidentas visiškai supranta, ką sako ši bendruomenė. Nuo pat 2019 m. pats pirmas prezidento pateiktas įstatymų paketas buvo tam, kad pensijos augtų greičiau nei atlyginimai. (...) Praėjusių metų pabaigoje prezidentas turėjo vetuoti Vyriausybės įstatymą, kurio buvo norima atidėti mažų pensijų didinimą“, – aiškino V. Augustinavičius.

„Prezidentas taip pat akcentavęs, kad į „Sodros“ rezervą reikia žiūrėti kaip į pensijų didinimo šaltinį. (...) Šioje vietoje tiesiog reikėtų apsibrėžti, koks turėtų būti pensijų rezervas, o likusi dalis būtų panaudota pensijoms didinti“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad taip pat bus siekiama užtikrinti, jog iš pensijų fondų būtų lengviau atsiimti santaupas.

„Pensijų fondų reforma negali būti tik kosmetinė. Ir tas įstatymas, kuris teikiamas, bus platinamas“, – teigė jis.

Vyriausybei įteiktoje rezoliucijoje protestuojantys pagyvenę asmenys reikalauja naudoti „Sodros“ rezervo pinigus didinti pensijoms. Taip pat reikalaujama nutraukti valstybės rėmimą antrosios pakopos pensijų fondams, jie turi būti paversti valstybės valdoma struktūra. Siekiama ir įsteigti vyresnio amžiaus asmenų sveikatinimo fondus, kurių veikloje ir programų formavime dalyvautų patys senjorai.

*****susije*****

M. Navickienė: mano pasiūlymas yra svarstyti pensijų formulės keitimą

Prie Vyriausybės eitynių dalyvius pasitikusi ministrė M. Navickienė tvirtino, kad į mažiausias pensijas gaunančiųjų interesus bus atsižvelgta. Anot jos, būtų galima keisti pensijų skaičiavimo formulę, taip atliepiant tokių asmenų poreikius.

„Pirmiausia kalbama apie mažiausias pensijas. Žmonės, kurie gauna mažesnes pensijas nei vidurkis, jie kelia klausimą, ar galės gauti daugiau. Ir šioje vietoje mes tikrai turime girdėti, svarstyti ir ieškoti sprendimų“, – trečiadienį teigė M. Navickienė.

„Tai mano pasiūlymas yra toks, kad pagyvenusių žmonių taryboje ir „Sodros“ valdyboje pasvarstytume formulės keitimą. Galbūt galėtume rasti ilgalaikį sprendimą ir sukurti pensijų sistemą, kuri labiau atlieptų visų gyventojų poreikius“, – pridūrė ji.

Ministrė kiek skeptiškiau žiūri į „Sodros“ rezervo naudojimą, nors mano, kad jo dydis galėtų būti peržiūrimas.

„Bet mes matėme, kaip rezervas buvo iššvaistytas 2008 m. ir kas vyko po to. Todėl rezervo pravalgyti tik dėl to, kad būtų padidintos vieną kartą pensijos, to neturėtų būti. Aišku, dėl rezervo dydžio galima diskutuoti, bet svarbiausia rasti sprendimus, kaip atliepti mažiausiai gaunančių pensijas ir kurių sovietmečiu sukauptas stažas turi mažesnę įtaką jų pensijos dydžiui“, – komentavo ji.

Taip pat politikė patikino, kad dar 2024 m. pavasario sesijos metu Seimas priims sprendimus dėl antrosios pensijos pakopų sistemos pokyčių.

M. Navickienė bandė protestuotojams teigti, kad dabartinė valdžia per kadenciją padidino pensijas 60 proc. Visgi tokie teiginiai buvo pasitikti protestuotojų šūksniais, kad infliacija suvalgė tokias pajamas ir naudos nematyti.

Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikti duomenys rodo, 2024 m. vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc., arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc., arba 63 eurais, nuo 574 iki 637 eurų.

2024 05 22 13:59
Spausdinti