Šiandieniniai darbuotojai išėję į pensiją gali sulaukti labai mažų išmokų, o pati sistema graso tapti Europos ekonomikos iššūkiu.

Tai atskleista „Aviva“ grupės ir „Deloitte“ atliktame tyrime, kuriame nurodoma, kad Lietuva kartu su visa Europa 2060 metais gali pajusti rimtą pensijų stygių. Tyrime, lyginant aštuonias Europos sąjungos šalis, atskleista, kad Lietuvos pensijų ir buvusio atlyginimo santykis yra vienas mažiausių ir siekia 41 proc. Tačiau senstant tiek Lietuvos, tiek Europos visuomenėms, šis skaičius yra linkęs mažėti. Prognozuojama, kad 2047 m. šalyje pensijos  vidutiniškai sudarys 32 proc. buvusio uždarbio, Lenkijoje jis mažės nuo 54 iki 37 proc., Ispanijoje — nuo 48 iki 29 proc. Skaičiuojama, kad po 40 metų pensinio amžiaus gyventojų dalis Europoje sudarys apie trečdalį ir tai sukels rimtų ekonominių problemų. Pasak Darbo rinkos instituto vadovo prof. Boguslavo Gruževskio, Lietuvoje šis rodiklis gali padidėti dramatiškai. „Visuomenės senėjimo tempai mūsų šalyje yra spartesni nei vidutiniškai Europos šalyse, todėl po 40 metų šis skaičius gali padidėti iki 33 proc. ir daugiau“, — teigia specialistas. Ataskaitoje nurodoma, kad siekiant patenkinti orios pensijos poreikį, Europos šalys turėtų kasmet sutaupyti apie 2 trln. eurų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 5,4 mlrd., kas sudaro 13 proc. šalies BVP. Kol kas pagal šį rodiklį Lietuva neišsiskiria iš tyrime dalyvavusių šalių. Oria pensija laikoma suma, siekianti bent 70 proc. buvusio darbo užmokesčio.

Oria pensija laikoma suma, siekianti bent 70 procentų buvusio darbo užmokesčio.

Tiesa, situacijai spręsti siūloma įvairių variantų. Vienas iš sprendimų — pensinio amžiaus ilginimas. Papildomi penkeri metai sumažintų prognozuojamą trūkumą 25 proc., padidinus dešimčia metų deficitas sumenktų perpus. Kita vertus, tai būtų labai drastiški veiksmai: vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje 2016 m. buvo 69 metai, moterų 79,5 metų. Pensinis amžius šiemet yra 63 metai ir 6 mėn. vyrams ir 62 metai moterims, tiesa, iki 2025-ųjų jis turėtų didėti iki 65 metų abiem lytims. Didinant valstybės skiriamą pensiją, stygius sumažėtų apie 25 proc., tačiau tai taip pat reiškia papildomą finansavimą iš valstybės, kuris kai kuriais atvejais gali būti sunkiai pakeliamas. Pabrėžiama, kad šį trūkumą gali sumažinti ir patys gyventojai, besirinkdami įvairius taupymo metodus, pavyzdžiui, dabar Lietuvoje egzistuojančius antros ir trečios pensijų pakopos fondus ar kitus būdus. „Aviva“ grupės vadovės Astos Grabinskės teigimu, lietuviai tyrime pasižymėjo kaip labiausiai sunerimę dėl ateities pensijos. „Lietuviai pensijomis susirūpinę bene labiausiai Europoje — 54 proc. žmonių galvoja, kad bus sudėtinga gyventi būnant pensijoje. Tačiau matome, kad dramatiškų skirtumų tarp Europos šalių nėra. Kita vertus, paklausus, ką darote, kad geriau gyventumėte išėję į pensiją, Lietuvoje gautas pakankamai pozityvus atsakymas — 47 proc. žmonių teigė, kad jie rūpinasi savo pensija. Kitose šalyse tokių žmonių buvo šiek tiek virš 30 proc.“, - teigia specialistė. Tyrime atskleista, kad kol kas lietuviai labiausiai pasitiki trumpalaikio taupymo planais — didžiausia dalis tenka indėliams, o mažiausiai gyventojus domina investiciniai fondai.