Ko galime pasimokyti iš savo Šiaurės kaimynų? Šiaurės šalių ambasadoriai bendra diskusija užbaigė žurnalo IQ ir Šiaurės ministrų tarybos rengtą diskusijų ciklą „Gerovės valstybė: Kas? Kada? Kaip? Kodėl?“, ir aptarė šešias progresyvioms valstybėms svarbias temas – nuo žaliosios ekonomikos ir socialinio verslo iki lyčių lygybės bei mokymosi visą gyvenimą.
Diskusijoje dalyvavo Islandijos ambasadorius Audunas Atlasonas, Švedijos ambasadorė Inger Buxton, Suomijos ambasadorė Arja Makkonen, Norvegijos ambasadorius Ole Terje Horpestad ir Danijos ambasadorius Hansas Braksas. Diskusiją moderavo IQ apžvalgininkė Liepa Žeromskaitė.
Pokalbį pradėjus lygių galimybių visuomenėje tema, I. Buxton išskyrė ne tik žmogaus teises, bet ir suteikiamas galimybes žmonėms išnaudoti pilną savo potencialą: „Šiaurinis modelis, pagal kurį gerai išplėtotos gerovės valstybės sistemos – švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų, – leidžia ne tik mokytis, dirbti atskiriems individams ir jų grupėms ar užtikrina vaikų priežiūrą, bet ir patiems vaikams suteikia galimybes turėti lygias startines pozicijas.“
Lygios galimybės neatsiejamos ir nuo lyčių lygybės. Danijoje, nepaisant visų pastangų panaikinti socioekonominius skirtumus tarp vyrų ir moterų, pastarosios užima apie 30 proc. vadovaujamų pozicijų tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuose. H. Brakso teigimu, į klausimą, kodėl šis skaičius yra toks žemas, labai sunku atsakyti –atrodo, kad imamasi visų priemonių visoje Skandinavijoje, tačiau rezultatas išlieka toks pats. „Čia žaidžia daug faktorių – šeiminė padėtis, suteikianti gerą pusiausvyrą tarp namų priežiūros ir darbo, tenkinančios darbo valandos, lygus atlyginimas, lygios galimybės atskleisti savo talentą“, – vardino Danijos ambasadorius.
Viešųjų paslaugų skaitmenizacija šiais laikais – neišvengiama sąlyga, slepianti daugybę galimybių ir privalumų, kalbėjo A. Atlasonas. „Bet tuo pačiu svarbu ir įtraukti visas visuomenės grupes“, – pabrėžė ambasadorius. Islandijoje viešųjų paslaugų interneto svetainės laisvai prieinamos ir negalią turintiems asmenims, taip užtikrinant vienodą prieinamumą visiems šalies gyventojams.
Kalbėdama apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos, A. Makkonen prisiminė vištos ir kiaušinio klausimą. „Nesu tikra, kas eina pirma – valstybės politika ar visuomenės nusiteikimas ir žinios? – svarstė ji. – Abu yra ypač svarbūs.“ Suomija pasiryžusi pasiekti neutralumą klimatui iki 2035 m., todėl negali veltui švaistyti laiko ir veikia pasitelkiant tiek valstybę, tiek regioninius centrus, tiek miestus ir pačius gyventojus.
Ole T. Horpestadas taip pat pritarė, kad klimato kaita priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų, o tai nėra lengva – juk reikia pakeisti savo kasdienį gyvenimą: „Pakeisti dyzelinį automobilį elektriniu ar pereiti prie dviračio, ar ėjimo pėsčiomis, atsisakyti kitais metais planuojamo skrydžio į Australiją nėra lengva, bet viskas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų“, – įsitikinęs Norvegijos ambasadorius.
VIDEO:896
