Nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atsiskyrusiam Sauliui Skverneliui praverstų kitų perbėgėlių pamokos
Dar devintojo dešimtmečio pabaigoje Modernieji krikščionys demokratai atskilo nuo Lietuvos krikščionių demokratijų partijos. Vėliau atsiskyrusi nuo Lietuvos liberalų sąjungos susikūrė Liberalų demokratų partija (po kurio laiko veikė kaip „Tvarka ir teisingumas“ (TT), dabar – „Laisvė ir teisingumas“), jų žingsniais sekė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP, dabar – Lietuvos regionų partija) ir Laisvės partija (LP).
Visame pasaulyje politinės sistemos susiduria su personalizacijos problema, kai tampa svarbūs politikai, o ne jų siūloma politinė idėja arba partija, kuriai atstovauja. Lietuvos rinkimų sistema leidžia rinkti asmenį vienmandatėje apygardoje ir reitinguoti kandidatus daugiamandatėje apygardoje, tad asmenybių kultas yra labai ryškus. Asmenybės itin svarbios atskylant partijoms, kad pritrauktų daugiau rinkėjų.
Nuo socialdemokratų nusigręžusiai LSDDP netrūko žinomų veidų, tačiau ji neturėjo reikiamo autoriteto visuomenėje ir neperžengė 5 proc. rinkimų kartelės. Kaip teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, socialinių tinklų folkloras buvo labai aiškus ir suprantamas, kad visi LSDDP lyderiai turi reputacijos problemų.