FotobankasSkiepijant nuo koronaviruso (COVID-19) reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius, sveikatos būklė, nes kyla abejonių dėl dabartinės tvarkos objektyvumo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta.
„Šiuo metu atitolstame nuo pamatinių prioritetų, kurių tikslas yra išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę, atitolstame nuo žmonių amžiaus, pereiname prie profesijų ir įmonių dydžio, o tai atitolina nuo pagrindinio tikslo saugoti žmonių gyvybes, ir tai kelia daug klausimų visuomenei“, – ketvirtadienį interviu Lietuvos radijui sakė S. Krėpšta.
„Šioje vietoje reikėtų apsvarstyti grįžimą prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius ar kritinės, sudėtingos ligos, kur mokslas įrodė, kad būtent šiems žmonėms virusas yra pavojingiausias, ir tuomet tų klausimų dėl prioritetų grupių bus mažiau“, – teigė patarėjas.
Anot jo, tik pradėjus skiepyti nuo koronaviruso prioritetų eiliškumas buvo aiškus ir „niekam papildomų klausimų nekilo“.
„Pačioje pradžioje, kai mes išskyrėme prioritetus pagal amžių ir skiepijome medicinos, slaugos darbuotojus, kurie tiesiogiai dalyvauja gydant šiuos asmenis, šių prioritetų eiliškumas tikrai buvo aiškus ir niekam papildomų klausimų nekilo“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad Lietuva atsilieka pagal vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą, ir siekiant pasiekti šią grupę reikia dėti papildomų pastangų, nes vien tik informavimo telefonu, SMS žinutėmis neužtenka – reikia bandyti juos pasiekti per socialinius darbuotojus ir t. t.
„Pagal dalį paskiepytų mūsų senjorų, kurie yra per 80 metų, t. y. žmonės, kuriems koronavirusas yra pavojingiausias, pagal šį rodiklį mes tikrai atrodome nekaip Europos Sąjungos šalių kontekste. Mes esame paskiepiję pirmąja doze vos daugiau nei 40 proc. mūsų senjorų, kurie yra per 80 metų“, – sakė S. Krėpšta.
„Turime Skandinavijos valstybes, Airiją ir kitas valstybes, kur ši dalis siekia daugiau kaip 85–90 proc. ir kitas valstybes, kurios skiepija senjorus taikliau ir efektyviau. Šia prasme tikrai turime kur pasitempti ir ieškoti būdų, kaip pasiekti vyriausius senjorus“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Pastaruoju metu visuomenėje kilo diskusija dėl pasirinkimo kartu su visu švietimo sektoriumi skiepyti nuotoliniu būdu dirbančius dėstytojus ir kitus aukštųjų mokyklų darbuotojus, kai, pvz., dar liko nepaskiepyti policijos pareigūnai, vykstantys į įvykio vietą ir tiesiogiai bendraujantys su žmonėmis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
