FotobankasLietuva užsienio reikalų ministro Garbrieliaus Landsbergio iniciatyva antradienį prisijungė prie kitų 13 ES šalių, kuriame smerkiamas Vengrijos įstatymas, kuris draudžia informacijos apie seksualinių mažumų skleidimą nepilnamečiams.
Tačiau 2009 m., valdant konservatoriams, kurių pirmininkas šiuo metu yra G. Landsbergis, buvo priimta įstatymo nuostata, kuri atspindi dabartinį Vengrijos požiūrį. Ši nuostata galioja iki šiol.
„Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija: (...) kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Ne, tai nėra audrą Europoje sukėlęs naujasis Vengrijos įstatymas, kuris, pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, diskriminuoja LGBT asmenis ir riboja žodžio laisvę prisidengiant vaikų apsaugos pretekstu.
Problema su tuo straipsniu yra ta, kad įvairios visuomeninės organizacijos ar oponentai manipuliuoja tuo straipsniu, kad reiktų uždrausti „Pride“ eitynes dėl to, kad yra toks straipsnis.
Tai yra iki šiol galiojančio Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kuris buvo priimtas 2009 m., valdant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suburtai koalicijai, 4 straipsnio antros dalies 16 punktas.
Fotobankas„Kai šis įstatymo punktas buvo priimamas, irgi kėlė bangas Europoje. Į tai buvo atkreipęs dėmesį ir Europos Parlamentas, ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja“, – teigė į dabartinę konservatorių vadovaujamą valdančiąją koaliciją įeinančios Laisvės partijos atstovas ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Tiesa, Seimo narys pridūrė, kad minimas įstatymo punktas nuo 2014 m. nėra praktiškai taikomas.
„Tai aš jį drąsiai pavadinčiau mirusia norma – nebuvo priimti jokie valstybės sprendimai. Vienintelis atvejis – Neringos Dangvydės knyga „Gintarinė širdis“, ir dabar ši byla atsidūrė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT)“, – paaiškino parlamentaras.
„Gintarinė širdis“ – tai pasakų knyga, kurioje pateikiamos istorijos apie įvairias socialinę atskirtį ir diskriminaciją patiriančias grupes: neįgaliuosius, emigrantus, homoseksualius ir skirtingos nei dauguma odos spalvos asmenis ir t. t. Jos platinimas 2014 m. buvo sustabdytas, nes paskelbta, „žalinga bei primityvia ir angažuota homoseksualizmo propaganda“. Nuo to laiko ir prasidėjo teismų karuselė, o dabar byla atsidūrė EŽTT.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nors minimo įstatymo norma nėra taikoma, tačiau problemos išlieka.
„Problema su tuo straipsniu yra ta, kad įvairios visuomeninės organizacijos ar oponentai manipuliuoja tuo straipsniu, kad reiktų uždrausti „Pride“ eitynes dėl to, kad yra toks straipsnis“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad taip pat naudojantis šia nuostata bandoma drausti tam tikras televizijos laidas, tokias kaip LRT „Spalvos“.
Kiek anksčiau T. V. Raskevičius kalbėjo, kad planuoja šį punktą iš įstatymo pašalinti kuo greičiau, tačiau, patyrus fiasko su Partnerystės įstatymu ir įsitriukšmavus „šeimų gynėjams“, nutarta palaukti.
„EŽTT sprendimas, kuris, manau, Lietuvai nebus palankus, tikrai sustiprintų mūsų argumentus, ypač kai viešojoje erdvėje sunku šiomis temomis sunku diskutuoti“, – teigė jis.
FotobankasKaip žinoma, antradienį dalis ES šalių pasirašė Belgijos inicijuotą laišką, kuriuo reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ dėl prieštaringai Vengrijoje priimto įstatymo. Jį pasirašė Briuselyje Bendrųjų reikalų taryboje tuo metu dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį BNS patvirtino, kad tai padaryta jo iniciatyva.
Daugelis socialinių tinklų įtakotukų ketvirtadienį puolė smerkti ar tyčiotis iš G. Nausėdos pasakymo, kad „ne laiškais yra sprendžiamos problemos“.
„Ankstesnį laišką pasirašiau kaip politikas Gabrielius Landsbergis su savo nuomone ir pozicija. Prezidentas Gitanas Nausėda irgi turi savo nuomonę ir poziciją“, – BNS teigė kalbėjo ministras.
Jis turėjo omeny dar vieną dalies ES šalių vadovų pasirašytą laišką, raginantį „tęsti kovą prieš LGBT bendruomenės diskriminaciją“. Briuselyje Europos Vadovų Taryboje dalyvaujantis G. Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad jis sąmoningai neprisijungė prie šio laiško. Šis prezidento pareiškimas sulaukė audringų reakcijų net karščių ir paparčio žiedo paieškų nualintoje Lietuvoje.
Daugelis socialinių tinklų įtakotukų ketvirtadienį puolė smerkti ar tyčiotis iš G. Nausėdos pasakymo, kad „ne laiškais yra sprendžiamos problemos“, tačiau negirdom nuleido kitą prezidento argumentą, kad pati Lietuva nėra sureguliavusi vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimų.
