BNSPasienyje su Baltarusija, kur dėl neteisėtos migracijos paskelbta nepaprastoji padėtis, gausiai žemę nuklojus sniegui, pasieniečiai džiaugiasi: tai padeda atsekti sieną kertančiųjų pėdsakus.
Fizinio barjero statytojams pasikeitusios oro sąlygos taip pat nėra kliūtis – koncertina ir tvora dygsta toliau, o šaltukas tam netgi gerina sąlygas.
„Sniegas yra pasieniečių draugas, mūsų pagalbininkas. Tai – natūrali, gamtinė pėdsakų juosta, kurioje matosi visi – ir žvėrelių, ir žmonių pėdsakai“, – BNS trečiadienį sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
„Pasieniečiams tai palengvina tarnybą, galimo sienos pažeidimo ar kitos neteisėtos veiklos aptikimą. Mes galime greičiau tuos asmenis sulaikyti“, – pridūrė jis.
Sniego paklotė taip pat leidžia pareigūnams migrantus lengviau matyti plika akimi, paprastėja ir darbas su termovizoriais.
„Laužomi visi standartai“
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų – pusšimtį kartų daugiau nei pernai.
Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkritį pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko per 7,6 tūkst. migrantų.
Druskininkų pasienio užkardos vadas sako, kad šiųmetis neteisėtos migracijos antplūdis sulaužė visus iki šiol buvusius standartus.
Dėl to, pasak pasieniečio, sunku pasakyti, ar sniegas ir žvarbus žiemiškas oras atbaidys migrantus nuo bandymų neteisėtai kirsti sieną.
„Atsižvelgiant į tai, kas vyksta, visi standartai yra laužomi. Pamatysime ateityje, tai bus ar nebus“, – svarstė A. Beloručkinas.
Jo vadovaujamos užkardos ruože vasarą buvo pats darbymetis – migrantai čia veržėsi vos ne kiekvieną dieną, taip pat nemaža jų dalis buvo apgyvendinta pačios užkardos teritorijoje.
Dėl to, anot užkardos vado, ramios dienos, kai sieną bando kirsti vos vienas kitas migrantas, yra tikras atokvėpis.
Praėjusią parą pasienyje su Baltarusiją apgręžta rekordiškai mažai migrantų – vos keturi. Tai mažiausias apgręžtų migrantų skaičius nuo spalio 7-osios.
Druskininkų užkardos valdomame 30-ties kilometrų ruože taip pat ramu. Paskutinė migrantų grupė ties Druskininkais bandė patekti į Lietuvą šeštadienį.
„Buvo 64 migrantai neįleisti mūsų užkardoje. Tai buvo dvi grupės. Viena – 46 žmonės, kita grupė – 18. Tai galėjo būti ir viena grupė. Jos buvo sulaikytos kažkur du kilometrai viena nuo kitos“, – pasakojo užkardos vadas.
Anot jo, užsieniečiai bandė prasmukti vietoje, kuri yra stebima, todėl netrukus buvo sulaikyti. Jiems išdalinti humanitariniai paketai ir migrantai palydėti atgal į Baltarusiją.
Tačiau ne visas Druskininkų užkardos ruožas stebimas vaizdo kameromis, ne visur dar nutiesta koncertina ir pastatyta tvora – yra keli kilometrai, kur darbai vykdomi šiuo metu.
„Čia yra ta atkarpa, kurioje reikia skirti papildomą budrumą, papildomas pajėgas. Šita atkarpa yra apie 3,5 km ilgio“, – teigė A. Beloručkinas.
„Jeigu iš čia tik pasitraukdavom, tai iškart ateidavo grupė. Kol stebime, tol pažeidimų dar nebuvo“, – pridūrė jis.
Fizinio barjero statyboms atšalę orai nekliudo
Druskininkų užkardos ruože kaip tik šiuo metu koncertina ir tvora padengiamos atviros pasienio vietos. Darbai vyksta nepaisant šaltuko.
Už darbus atsakingos energetikos grupės „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis BNS teigė, kad atšalę orai fizinio barjero statyboms reikšmingos įtakos nedaro.
„Projekto pradžioje buvo pasirinkti tokie technologiniai abiejų šių fizinio barjero dalių sprendiniai, kurių statymo tempo dabartinė minusinė temperatūra nelėtina. Priešingai – neigiama temperatūra leidžia paprasčiau važinėti pasienio ruožu ir ten atsigabenti statybines medžiagas, įšalas sutvirtina miško keliukus, pelkėtas vietas ir smėlingus ruožus“, – sakė A. Bubnelis.
Jo teigimu, didžioji dalis iš daugiau nei 200 šiuo metu pasienyje barjerą statančių darbininkų tiesia koncertiną, kiti stato keturių metrų aukščio tvorą.
Vis dėlto, pasak „Epso-G“ atstovo, lietingomis ir šaltomis oro sąlygomis dirbti sudėtingiau, tačiau tam buvo pasiruošta iš anksto.
„Sudarytas specialus darbo grafikas, darbininkai dirba su tokioms oro sąlygoms pritaikyta apranga, jiems yra tiekiamas šiltas maistas, sudaromos sąlygos pailsėti ir sušilti pertraukų metu“, – tvirtino A. Bubnelis.
„Epso-G“ duomenimis, svarbiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose jau nutiesta daugiau nei 110 km koncertinos.
Pirmąjį statybų etapą planuojama baigti gruodžio mėnesį, o tvorą pavojingiausiuose ruožuose pastatyti iki kitų metų balandžio pabaigos. Antrojo etapo – maždaug 400 km ilgio pasienio su Baltarusija ruožuose – įrengimo darbus planuojama baigti iki kitų metų rugsėjo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
