UnsplashSpecialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.
„Kaip seksis įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, kaip mokyklos ir visuomenė bus tam pasirengusi, priklausys nuo mūsų visų. Tam, kad įtrauktis – įvairių poreikių vaikų ugdymas bendrose mokyklose – vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Papildomas finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 metų bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
Trečiadienį Seime klausimus dėl mokyklų pasirengimo priimti specialiųjų poreikių vaikus kėlė opozicijos atstovai. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, kad šalies mokyklose kyla daug nerimo dėl įtraukiamojo ugdymo, trūksta švietimo pagalbos specialistų.
„Valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša sakė, kad pati įtraukiojo ugdymo idėja yra „be galo humaniška ir teisinga“, bet kartu revoliucinga, nes reikės daug papildomų pedagogų.
„Įtraukusis ugdymas privalo turėti ne tik specialiuosius pedagogus, bet ir tas įprastinis pedagogas turi turėti reikiamą išsilavinimą, tie tiesioginiai mokytojai būtų rengiami tam darbui“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Ministerija teigia, kad papildomos lėšos bus nukreiptos tiek aplinkos pritaikymui, transportui, tiek investicijoms į pedagogų rengimą.
Mokyklų aplinkoms pritaikyti neįgaliųjų poreikiams pagal universalų dizainą per visą laikotarpį numatyta 17,6 mln. eurų iš minėtų daugiau kaip 136 mln. eurų,10 mln. eurų – specialiam mokykliniam transportui, kuris būtų tinkamas negalią turintiems vaikams. Konkretų šių lėšų panaudojimą planuoja regionų plėtros tarybos.
Klasėje mokantis specialiųjų poreikių vaikams, kartu su mokytoju turi dirbti ir kiti specialistai: specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti pagalbą teikiantys pedagogai, taip pat mokytojų padėjėjai.
Pasak I. Gaižiūno, per dvejus metus numatyta pritraukti daugiau šių darbuotojų į mokyklas. „Šiemet jau turime rekordinį mokytojų padėjėjų skaičių – su papildomu finansavimu savivaldybėse įsteigta daugiau nei 700 mokytojo padėjėjų etatų, daugėjo ir švietimo pagalbos specialistų“, – sako I. Gaižiūnas.
Praėjusiais mokslo metais iš viso Lietuvoje buvo 3836 užimti švietimo pagalbos specialistų etatai, taip pat dirbo 3415 mokytojo padėjėjų. Pastarųjų skaičius pernai padidėjo 719, kai ministerija papildomai savivaldybėms skyrė 3,6 mln. eurų mokytojų padėjėjų etatams steigti.
Šiemet papildomai skirta 900 tūkst. eurų, kad savivaldybės galėtų įsteigti 150 švietimo pagalbos specialistų etatų.
„Svarbu, kad didesnį indėlį švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, kurioms tiesiogiai priklauso ši funkcija. Kol kas didžiąją švietimo pagalbos finansavimo dalį sudaro valstybės, o ne savivaldybių asignavimai“, – pažymi I. Gaižiūnas.
Anot ministerijos pranešimo, stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 metų rugsėjį 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, 2022 metais – dar 12,5 proc. 2023 metais jis didės 13 procentų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat nurodo šiais metais pirmą kartą skyrusi papildomą finansavimą, kad švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją galėtų įgyti apie 250 pedagogų. Logopedais panoro tapti 86, surdopedagogais – 20, tiflopedagogikos studijas pasirinko 19, specialiosios pedagogikos – 123 pedagogai.
2023 ir 2024 metais numatyta finansuoti panašų studijų vietų skaičių.
Per artimiausią laikotarpį savivaldybėse numatoma įsteigti iki 10 regioninių konsultacinių centrų. Juose dirbantys specialistai – psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai ir kiti – konsultuos mokyklas, mokinius, šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis metodinis Lietuvos įtraukties švietime centras. Darbus tęs ir pedagoginės psichologinės tarnybos.
Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.
