ShutterstockNATO Karinis komitetas rugsėjo pabaigoje rinkosi į posėdį Rygoje aptarti, koks turėtų būti koordinuotas atsakas į padažnėjusias Rusijos provokacijas. Dronai virš Lenkijos ir Rumunijos, naikintuvai Estijos oro erdvėje, žvalgybiniai (o gal ir ginkluoti) dronai virš Danijos ir Vokietijos kritinės infrastruktūros ir karinių objektų. Neliko manančių, kad tai atsitiktinumas. Rusija akivaizdžiai didina įtampą ir verčia NATO rinktis atsaką į provokacijas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Skurdūs komentarai po Karinio komiteto posėdžio leidžia manyti, kad vis dar nėra bendrų ir aiškių taisyklių, kaip reaguoti į dažnėjančius oro erdvės pažeidimus. „Kai kurios šalys turi teisinių apribojimų, kai kurios – administracinių suvaržymų, kai reikia gauti politinį pritarimą (sunaikinti priešišką orlaivį)“, – portalui „Defence One“ pasakojo vienas aukštas karinis pareigūnas, dalyvavęs tame susitikime. Tačiau, anot šio šaltinio, NATO šalys linkusios pereiti nuo dabar egzistuojančių oro policijos misijų prie oro gynybos.
NATO Karinio komiteto vadovas admirolas Giuseppe Cavo Dragone’as aiškino, kad įsitraukimo taisyklės gali būti labai skirtingos, priklausomai nuo grėsmės lygio kiekvieno incidento atveju ir kaip tą grėsmės lygį įvertina visos grandys – nuo NATO naikintuvo piloto, kuris mato įsibrovėlį, iki NATO aukščiausiojo jungtinių pajėgų vado Europoje (SACEUR). Ar tai dronas, ar naikintuvas? Ar jis ginkluotas? Kokia ginkluote? Ar jo trajektorija leidžia manyti, kad jis gali taikytis į kritinę infrastruktūrą ar svarbų karinį objektą? Ar jį galima neutralizuoti mažos vertės, nekinetiniais būdais (pavyzdžiui, elektroninėmis priemonėmis), ar taikinio numušimas nesukels didesnės grėsmės civiliams (pavyzdžiui, numušus naikintuvą virš didmiesčio)? Visi šie klausimai svarbūs įvertinant grėsmės riziką ir priimant sprendimą, kaip reaguoti. Be to, atskiros NATO valstybės gali turėti savo nacionalinį-politinį įsitraukimo taisyklių rinkinį ir nebūtinai laikytis bendro NATO lygmens konsensuso. Štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis rugsėjo 22 d. JT Saugumo Tarybos posėdyje paskelbė, kad lenkai numušinės rusų orlaivius ir nesiaiškins, tyčia ar netyčia jie įskrido į Lenkijos oro erdvę.
