Siekti vis aukštesnės energinio efektyvumo klasės įpareigojanti ES direktyva, procedūrinės lengvatos, didėjantis vartotojų sąmoningumas, finansinis patrauklumas ir sparčiai besivystančios technologijos – pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvoje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI). Tarp jų – ir fotovoltinės technologijos.
„Energetikos ministerija stengiasi šį sektorių stiprinti ir pastaraisiais metais tai vis labiau matoma“, – globėjus giria saulės modulius gaminančios Lietuvos įmonės „SoliTek“ projektų vadovė ir įmonių grupės „BOD Group“ direktorė Kristina Bugaitienė. Valstybės institucijos neturi kur trauktis – laikantis prieš 10 metų patvirtintos strategijos, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje bus leidžiama statyti tik energijos beveik nevartojančius A++ klasės pastatus, o didžiąją dalį jiems reikalingos energijos turi tiekti AEI, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą. Taigi valstybė ėmėsi ieškoti sąjungininkų.
Permainų planas
Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis patvirtino: atsinaujinančioji energetika, konkrečiau – energiją gaminančių vartotojų skaičiaus auginimas, yra vienas kertinių energetikos elementų Vyriausybės programoje. Ketverių metų laikotarpį apimančiame šios programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad iki 2021 m. Lietuvoje turėtų būti 34 tūkst. elektros energiją gaminančių vartotojų. Prieš metus jų nebuvo nė 300, šiandien – jau dvigubai daugiau, o netrukus tikimasi išties ryškaus proveržio. „Reikia inkubacinio periodo: žmonės iš pradžių turi pradėti domėtis galimybėmis elektros energiją saviems poreikiams pasigaminti iš AEI. Tik išanalizavę visas galimybes ir matydami teigiamus pavyzdžius jie priims sprendimą, kad tai jiems priimtina“, – dėstė R. Kėvelaitis.
Laukti lyg ir nebėra ko – pasaulines AEI tendencijas stebintys specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 5–7 metus dėl įspūdingai tobulėjančių technologijų elektros energijos kainos labai nukrito. „Akivaizdu, jog saulė jau per ateinantį dešimtmetį pasaulyje taps vienu pagrindinių ir kiekvienam prieinamų tiesioginių elektros šaltinių. Jau atėjo metas, kai technologijos leidžia statyti modernius pastatus ir burti bendruomenes, kurie energijos poreikį patenkina vien iš atsinaujinančiosios energijos“, – įsitikinęs bendrovės „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.
Energetikos ministerija pernai parengė penkių sričių pertvarkos planą, turintį paskatinti tapti gaminančiais vartotojais: numatė sumažinti teisinius ribojimus ir administracinę naštą, tobulinti kainodarą, sukurti patrauklų finansavimo modelį ir galiausiai apie tai informuoti vartotojus. Pozityvios permainos, anot R. Kėvelaičio, matyti įgyvendinus vos pirmus du žingsnius.
Pirmiausia apibrėžta, kad gaminančiais vartotojais gali tapti visų rūšių AEI vartotojai ir nebe vien fiziniai asmenys ar biudžetinės institucijos, bet ir juridiniai asmenys (iki 100 kW juridiniams ir iki 10 kW fiziniams asmenims). Tai ypač aktualu ne visą savaitę dirbančioms įmonėms – joms svarbu turėti, kur dėti nesuvartotą energiją. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme įrašyta ir gaminančių vartotojų dvipusės apskaitos kvota: buvo 10 MW, dabar – 100 MW.
Nuo 2017 m. lapkričio atsisakius reikalavimo gauti plėtros ir gamybos leidimą iki 5 kW galios elektrinėms (verslas tikisi, kad šio reikalavimo bus atsisakyta ir statant dvigubai galingesnes elektrines) ir parengti išankstines projektavimo sąlygas, šiandien būsimieji gaminantys vartotojai turi pateikti nebe 30, o tik tris dokumentus. Teisinių procedūrų tvarkymo laikas sutrumpėjo irgi maždaug 10 kartų – nuo keturių ar penkių mėnesių iki kartais rekordinių 10 dienų. „Žmonėms, kuriems AEI vartoti nėra komercinė veikla, o noras sutaupyti šeimos lėšų naudojantis žaliosios energijos priemonėmis, tai didelė paskata. Šis sprendimas neturi kelti papildomo galvos skausmo, tai turi būti labai paprasta“, – sakė R. Kėvelaitis.
Remiami ir verslo, ir fizinių asmenų
Netrukus pokyčių sulauks ir kainodara – tikimasi, jog Seimas per artimiausius kelis mėnesius pritars įstatymo pakeitimams, kuriais gaminantiems vartotojams siūloma elektros pasaugojimo mokesčio alternatyva – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys galės mokėti arba pasaugojimo, arba galios mokestį, arba pagal poreikį naudotis abiem šiomis galimybėmis.
Sklandžiai išspręstas apskaitos klausimas galėtų papildomai motyvuoti ir apie saulės jėgainę galvojančias daugiabučių bendrijas, tiki ir valdininkai, ir verslininkai. Idėjų, kaip apskaityti ir atlyginti tokiems gamintojams, yra, tačiau iki sudėliotos sistemos dar netrumpas kelias. „Esminis dalykas – tinkamai apskaityti elektros energijos judėjimą tarp butų, – komentavo energetikos ministro patarėjas R. Kėvelaitis. – Kitas klausimas, apie kurį kalbamasi ir su Aplinkos ministerija: tokių elektrinių įrengimas turėtų būti derinamas su renovacijos projektais, o atnaujinti daugiabučiai ne tik taupytų, bet ir gamintų energiją.“
Energetikos ministerija pernai parengė penkių sričių pertvarkos planą, turintį paskatinti tapti gaminančiais vartotojais
Energetikos ministerijos drauge su socialiniais partneriais, daugiabučių namų bendrijomis ir daugiabučius administruojančiomis įmonėmis atlikta viešoji konsultacija patvirtino tai, ką buvo galima numanyti – entuziastingiau dėl AEI elektrinių nusiteikę tie daugiabučių gyventojai, kurie jau pasiryžę pastatą renovuoti. Juolab kad tokiu atveju AEI įrenginiams jie gali gauti tokią pat paramą, kokia šiuo metu skiriama kitiems pastato energinį efektyvumą didinantiems sprendimams – 30 procentų.
Kad gaminančių vartotojų akivaizdžiai daugėtų, itin svarbus finansavimo modelis – vartotojams turi būti akivaizdus teigiamas ekonominis tokio sprendimo efektas, neabejoja energetikos ministro patarėjas. Fiziniams asmenims, gaminantiems vartotojams, iš Aplinkos ministerijos administruojamo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo šiuo metu suteikiama 25 proc. subsidija pradinėms investicijoms. Iki pernai parama buvo skiriama visiems, o nuo 2017 m. pavasario ja leista naudotis tik senesnių nei penkerių metų individualių namų savininkams – norima, kad AEI poreikį potencialūs paramos gavėjai pagrįstų skaičiais: kiek pavyks sumažinti išmetamo CO2.
Jau kuriami ir skolinimąsi AEI elektrinei įrengti palengvinantys mechanizmai – siekiama, kad šios technologijos būtų prieinamos ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, kuriems savo biudžete šiam tikslui rasti 4000–6000 eurų sudėtingiau. Svarstomos paskolų su valstybės garantija (mažesnėmis palūkanomis ir ilgesnio laikotarpio) galimybės, kad žmonės saulės elektrinę galėtų įsigyti be pradinio įnašo ir, išsimokėję už ją per keliolika metų, toliau taupiai gamintų energiją. Bankai, pasak R. Kėvelaičio, nusiteikę pozityviai, bet valstybė turi sukurti finansinę priemonę, kuri užtikrintų garantinius valstybės įsipareigojimus tuo atveju, jei jų vykdyti pirkėjas nebegalėtų. Dabar šis klausimas sprendžiamas su Viešųjų investicijų plėtros agentūra.
Verslas tikisi, kad bus svarstoma ir galimybė į vieno partnerio rankas atiduoti visus su AEI elektrinėmis susijusius rūpesčius: užsakovas vienoje institucijoje galėtų susitvarkyti finansavimo, projektavimo, leidimų, jėgainės įrengimo ir garantijų bei priežiūros klausimus. Ši problema rūpi ir saulės jėgainių gamintojams, rangovams, Lietuvos vartotojų asociacijai, kurie suinteresuoti rinką suaktyvinti.
Laukiama augimo
Įgyvendinus visus šiuos pokyčius tikimasi, kad artimiausiais metais daugiausia AEI naudosis individualių namų sektorius. „Individualių namų gyventojai ir elektros energijos suvartoja daugiau, ir sprendimus priima paprasčiau, kai nereikia derintis su kaimynais“, – pripažino energetikos ministro patarėjas R. Kėvelaitis.
Pagal statistiką, vienas ūkio subjektas (keturių asmenų šeima) vidutiniškai per metus suvartoja 5000–7000 kWh elektros energijos. Turintiems individualų namą tokiam poreikiui patenkinti užtektų 8 kilovatų jėgainės (tai užimtų apie 50 kv. m plotą) ir dvigubos apskaitos (angl. Net metering) programos, leidžiančios perteklinę energiją atiduoti „pasaugoti“, o prireikus pasiimti.
Po kelerių metų žalesnė turėtų būti ir šalies pramonė, kuri naudojasi Ūkio ministerijos administruojamomis paramos priemonėmis. Per šiuos ir ateinančius metus planuojama įrengti 20 MW suminės galios saulės elektrinių. Tiesa, dauguma elektrinių bus galingesnės nei 100 kW, taigi negalės dalyvauti dvipusės apskaitos programoje. Tai bus tie gaminantys vartotojai, kurie pagaminamą energiją suvartos iškart ir jos neparduos.
Saulės moduliai tobulėja
Verslas talkina valstybei nuosekliai šviesdamas visuomenę, ir šiandien vis rečiau tenka įrodinėti, jog Lietuvoje tikrai pakanka saulės spinduliuotės tam, kad ši technologija būtų naudinga vartotojams ne tik dėl ekologijos, bet ir ekonomijos. Saulės jėgainės net ir žiemą generuoja elektrą, ypač – šaltomis saulėtomis dienomis.
Laboratorijose gimstantys sprendimai saulės modulius leidžia gaminti vis efektyvesnius ir ilgaamžiškesnius. Ateities sprendimas pastatams – stogams ir vertikaliems fasadams – yra naujieji itin stiprūs ir beveik nedegūs moduliai „stiklas-stiklas“: lengvai pažeidžiamus saulės elementus, kurie ir generuoja elektrą, iš abiejų pusių saugo grūdintojo stiklo lakštai. Šios technologijos moduliai berėmiai, ir štai dar vienas privalumas – sniegas ir įvairios apnašos nuo jų be kliūčių nuslysta. Pastaraisiais metais iš rinkos moduliai „stiklas-stiklas“ po truputį stumia senuosius, kurių viršuje stiklas, o apačioje – plastiko lakštas. Nuo 2015 m. juos mielai naudoja Skandinavijos šalys, kurioms kol kas labiau negu lietuviams rūpi tvarus sprendimas – ne kuo greičiau atsiperkantis, bet patikimas ir ilgaamžis. Šiai sistemai, atsižvelgiant į naudojamus elementus, gali būti suteikiama 30 metų garantija, o atsiperka ji, net ir be finansinės paramos, per 12–14 metų.
„SoliTek“ šiemet partneriams pristatė baigiamą tobulinti ir bandymams realiose sąlygose jau tinkamą produktą – modulį „stiklas-stiklas“ su dvipusiais elementais, saulės energiją galinčiais generuoti iš abiejų pusių. Bandomasis projektas planuojamas Suomijoje – iš šių modulių bus įrengta garso izoliacinė kelio sienelė. Pasak K. Bugaitienės, atspindžius nuo žemės gaudantys moduliai iš to paties saulės jėgainės ploto sugeneruoja iki 25 proc. daugiau energijos. Tai plokštiems daugiabučių ar gamybinės paskirties namų stogams ir ant žemės įrengti skirti saulės moduliai. Diegiant ant plokščių stogų juos, žinoma, rekomenduojama padengti šviesą atspindinčia plėvele. Gamintojai tikisi, kad naujasis produktas bus paklausus tarp planuojančių renovaciją.
Kada nebeliks valstybės paramos?
Klausimas, kada AEI įrenginiai kelią į gyventojų namus skinsis be papildomo finansavimo, ko gero, dar per ankstyvas. Skatinamosios priemonės, pavyzdžiui, specialūs elektros energijos supirkimo tarifai, iki šiol taikomos kone visose Europos valstybėse. Prancūzijoje, kaip ir Lietuvoje, skiriamos subsidijos pradinėms investicijoms.
„Reikia pereinamojo laikotarpio. Yra toks angliškas energetikos ekspertų terminas „grid parity“: kai labiau apsimoka gamintis žaliąją energiją net be jokios finansinės paramos nei pirkti ją iš tinklo. Kai kuriose mokslo studijose prognozuojama, kad elektrinių kaina per artimiausius ketverius metus turėtų sumažėti dar apie 30 proc. Tad laikas, kai AEI nebereikės valstybės paramos, vis arčiau“, – tiki R. Kėvelaitis.
