Meniu
Prenumerata

trečiadienis, birželio 19 d.


TARP MITŲ IR REALYBĖS
Stambulo konvencija: ES ratifikuos ją – kas laukia Lietuvos?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
EP
Europos Parlamentas.

Daug diskusijų Lietuvoje sukėlusi Stambulo konvencija trečiadienį, tikėtina, bus ratifikuota Europos Parlamente (EP) ir taps neatsiejama ES teisės dalimi. Kokioje situacijoje atsidurs ES narė Lietuva, vis dar neratifikavusi šios konvencijos?

Antradienio popietę Strasbūre, nors ir ištuštėjusioje EP salėje, vis dėlto vyko emocingos diskusijos dėl Stambulo konvencijos. Mat trečiadienį EP nariai ją turėtų ratifikuoti.

„Atėjo laikas ES žengti istorinį žingsnį lyčių lygybės kryptimi – svarbiausią žingsnį per pastaruosius metus ir galiausiai ratifikuoti Stambulo konvenciją, nes kasdien moterys Europoje yra žudomos, jos kenčia nuo savo partnerių smurto. Kas savaitę savo namuose nužudoma apie 50 moterų, kas trečia moteris ar mergaitė ES yra patyrusi fizinį ar seksaulinį smurtą“, – antradienį per diskusiją EP kalbėjo pranešėja šiuo klausimu Arba Kokalari iš Europos liaudies frakcijos.

Ji taip pat paragino likusias šešias ES nares (Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą ir Slovakiją) ratifikuoti Stambulo konvenciją: „Atėjo laikas jums atsidurti teisingoje istorijos pusėje ir paremti moters teisę į gyvenimą be smurto.“

Buvo ir griežtesnių EP pastebėjimų. Tarkime, EP Socialistų ir demokratų frakcijos narys Łukaszas Kohutas pareiškė: „Tie, kas balsuos prieš, pasakys, kad toleruoja smurtą šeimoje.“ Jis taip pat įvardijo Lietuvą, ragindamas ratifikuoti konvenciją.

Atėjo laikas jums atsidurti teisingoje istorijos pusėje ir paremti moters teisę į gyvenimą be smurto.

Tiesa, ne visi EP nariai puolė palaikyti Stambulo konvencijos ratifikavimą. Ypač šiuo klausimu išsiskyrė dešiniųjų Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija, kuriai priklauso Waldemaras Tomaszewskis. Nors jis pats ir surado, tikėtina, kitos veiklos, jo kolegos negailėjo argumentų prieš Stambulo konvenciją.

Vieni teigė, kad EP neteisėtai bando priversti ES nares rinktis vieną ar kitą kelią, kiti traukė lyties kortą. Tarkime, Patrykas Jaki aiškino, kad Stambulo konvencijoje esą įtvirtinta teisė keisti lytį jau pasibaigė tragedijomis bei teigė, kad tai veikia sportininkių galimybes.

„Stambulo konvencija neturėtų būti lyčių ideologija. Visuomenė turi saugoti moteris nuo visokios apraiškos smurto. Moterys yra skirtingos. Nustatyti įstatymu, kad vyras save gali laikyti moterimi, yra absurdas. Lyties ideologijos pakerta gyvenimo tiesas“, – rėžė pastarojo kolega Cristianas Terheșas.

Dauguma jų sulaukė EP moterų klausimų ir pasmerkimo, kaip ir tos šalys, tarp kurių Lietuva, kurios vis dar neratifikavo Stambulo konvencijos.

„Mes, moterys, neleisime kad šešios valstybės narės mus šantažuotų, kad mes priklausytume nuo jų sprendimo“, – tikino Karima Delli iš Žaliųjų frakcijos.

Kai kurie europarlamentarai puolė atsiprašinėti moterų dėl smurto ir dėl melo, kuris esą lydi Stambulo konvenciją.

Bet kokiu atveju tikėtina, kad trečiadienį EP ratifikuos Stambulo konvenciją. 2017 m. ES pasirašė Stambulo konvenciją, bet ji vis dar neratifikuota, nes kai kurios valstybės ES Taryboje atsisakė ją ratifikuoti. 2021 m. spalį ES Teisingumo Teismas pateikė nuomonę, kad konvencijos sudarymui ES vardu nebūtinas visų ES valstybių pritarimas, nes dėl to sprendžiama kvalifikuota balsų dauguma. Šių metų vasarį Europarlamentui paraginus įsiklausyti į teismo nuomonę, ES Taryba galiausiai sutarė užbaigti konvencijos ratifikavimą ir perdavė ratifikavimo dokumentus EP.

Nustatyti įstatymu, kad vyras save gali laikyti moterimi, yra absurdas. Lyties ideologijos pakerta gyvenimo tiesas.

Kaip teigia EP, ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės irgi privalo vadovautis Stambulo konvencija, tačiau visi ES teisės aktai, kuriais turėtų vadovautis ir šalys narės, bus rengiami atsižvelgiant į ją. Tai apima tokias sritis kaip prieglobstis, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir ES institucijų bei viešojo administravimo įsipareigojimai. Kaip antradienio posėdyje teigė Europos komisarė Helena Dalli, jau keletas teisėkūrinių priemonių yra pritaikyta konvencijai, taip pat numatytas finansavimas lygių teisių ir vertybių programoms. Eurokomisija išleido ir direktyvą prieš smurtą prieš moteris bei prieš smurtą artimoje aplinkoje, kurios tikslas toks pat kaip Stambulo konvencijos.

Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m., o 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė ją ratifikuoti Seimui. Vis tik Lietuvoje tai sukėlė rimtas diskusijas ir dalis parlamentarų bei visuomenės pasipriešino Stambulo konvencijos ratifikavimui. Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos 2021 m. išplatino kreipimąsi, kuriame reiškė savo nepritarimą Stambulo konvencijai ir partnerystės įteisinimui.

„Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę“, – buvo rašoma kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus, Lietuvos sentikių Bažnyčios vadovas Aukščiausiosios tarybos pirmininkas dvasinis tėvas Grigorijus Bojarovas, Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Raimondas Stankevičius bei Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresnysis ir Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Mykolajus Kozelkivskis.

Stambulo konvencija, pasak jų, siekia įtvirtinti „dviprasmiškai interpretuojamą“ socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, kuri, jų vertinimu, dirbtinai atskiria vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu. Šią kritiką pasigavo ir 2021-aisiais surengto „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai.

Po tokios reakcijos valdantieji „pasislėpė krūmuose“ ir, kada prie Stambulo konvencijos Seimas grįš, kol kas nėra aišku.

„Apie Stambulo konvenciją kalbama ir primenama nuolat, bet realybė yra tokia, kad Seime mes neturime užtikrintos daugumos Stambulo konvencijai ratifikuoti. Yra tokia situacija, kad yra vienas šansas atnešti tą konvenciją ir ją ratifikuoti. Man labai nesinorėtų, kad Lietuvos Respublikos Seimas taptų vienas iš tų nedaugelio parlamentų, tikriausiai nedaugelio, kuriame žlugo Stambulo konvencijos ratifikavimas“, – LRT radijui kovo mėnesį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

ES, priimdama savo teisės aktus, turės laikytis įsipareigojimų pagal Stambulo konvenciją. Gali galbūt atsitikti taip, kad ES teisės aktai bus taikomi Lietuvoje ir jie bus grindžiami Stambulo konvencija.

Praėjusią savaitę Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje buvo surengta pilietinė gatvės akcija, skirta paskatinti Seimą ratifikuoti Stambulo konvenciją.

Buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sveikino EP planus ratifikuoti Stambulo konvenciją bei pridūrė, kad, jo nuomone, tai nieko iš esmės Lietuvoje nepakeis.

„ES, priimdama savo teisės aktus, turės laikytis įsipareigojimų pagal Stambulo konvenciją. Gali galbūt atsitikti taip, kad ES teisės aktai bus taikomi Lietuvoje ir jie bus grindžiami Stambulo konvencija“, – IQ teigė jis, bet pridūrė, kad didesnės problemos nemato, nes didelė dalis Lietuvos įstatymų yra suderinta su Stambulo konvencija.

Jis mano, kad EP sprendimas bus postūmis likusioms šešioms ES valstybėms (tarp jų ir Lietuvai), kurios vis dar neratifikavo Stambulo konvencijos.

2023 05 10 06:33
Spausdinti