EPDauguma Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį balsavo už Stambulo konvencijos ratifikavimą. Tarp Lietuvos atstovų – tik vienas balsavo prieš.
Strasbūre vykstančioje EP sesijoje iš viso įvyko du balsavimai: pirmasis dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos, kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir antrasis dėl prisijungimo, kiek tai susiję su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais.
EP nariai pritarė ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos kiek tai susiję su prieglobsčiu ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (464 balsai už, 81 prieš, 45 susilaikius) bei su ES institucijų ir viešojo administravimo įsipareigojimais (472 balsai už, 62 prieš, 73 susilaikius).
Dauguma Lietuvos atstovų EP irgi palaikė Stambulo konvencijos ratifikavimą, t. y. visi keturi konservatoriai iš Europos liaudies partijos, abu socdemai iš Socialistų ir demokratų frakcijos, taip pat vienintelis Lietuvos atstovas „Renew“ frakcijoje Petras Auštrevičius. Tačiau valstiečiai iš Žaliųjų frankcijos Bronis Ropė bei Stasys Jakeliūnas susilaikė, o Viktoras Uspaskichas nebalsavo. Waldemaras Tomaszewskis iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vieną kartą balsavo prieš, o kitame balsavime nedalyvavo.
Waldemaras Tomaszewskis iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vieną kartą balsavo prieš, o kitame balsavime nedalyvavo.
Pastarojo bendražygiai iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos antradienį per diskusiją EP aktyviai pasisakė prieš Stambulo konvenciją, nes esą ji įtvirtina „lyties ideologiją“. Tai sukėlė dalies EP narių emocingas reakcijas.
ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos nereiškia, kad visos ES valstybės narės irgi privalo vadovautis Stambulo konvencija, tačiau visi ES teisės aktai, kuriais turėtų vadovautis ir šalys narės, bus rengiami atsižvelgiant į ją. Tai apima tokias sritis kaip prieglobstis, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir ES institucijų bei viešojo administravimo įsipareigojimai.
Lietuva yra viena iš šešių ES valstybių, kurios vis dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Ją Lietuva pasirašė 2013 m., o 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė ją ratifikuoti Seimui. Vis tik Lietuvoje tai sukėlė rimtas diskusijas ir dalis parlamentarų bei visuomenės pasipriešino Stambulo konvencijos ratifikavimui.
Tai yra žingsnis, parodantis, kad mūsų šalis lyčių lygybės požiūriu yra gan atsilikusi, ir laikas tą atsilikimą likviduoti.
„Praktine teisės aktų taikymo prasme, matyt, kažkokių kolizijų nebus, bet politiniu, žmogaus teisių klausimu Lietuva atrodo kaip gan atsilikusi valstybė. Jei ES ratifikuoja, didžioji dalis ES narių ratifikavo, o Lietuva – vis dar ne“, – EP sprendimą IQ komentavo buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Jis priminė, kad Ukraina jau ratifikavo Stambulo konvenciją ir, jo požiūriu, visa kritika bei kaltinimai Stambulo konvencijai tėra „rusiško pasaulio“ naratyvo dalis – mitas, neturintis jokio pagrindo: „Tai perdėta baimė, kuri neturi jokio pagrindo. Ten nėra 72 lyčių nei kažko kito.“
D. Žalimas tikisi, kad EP sprendimas paskatins Lietuvą ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Tai yra žingsnis, parodantis, kad mūsų šalis lyčių lygybės požiūriu yra gan atsilikusi, ir laikas tą atsilikimą likviduoti. ES ratifikavimas tai gali tik paskatinti. Tai daugiau politinis, moralinis žingsnis žmogaus teisių užtikrinimo, pasenusių stereotipų atsisakymo prasme“, – tvirtino buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Tiesa, pati procedūra dar nėra baigta ir ES. Po EP ratifikacijos Stambulo konvenciją turės patvirtinti ES Taryba. Mažai tikėtina, kad jos neratifikavusios šalys narės galės tam sutrukdyti, nes reikės kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsio pritarimo.
