Vygintas Skaraitis/BNS2023 metų pabaigoje beveik 12 proc. augusį vidutinį darbo užmokestį lėmė didesnė minimali alga, augęs valstybės tarnautojų atlygis bei įmonių noras išlaikyti darbuotojus, sako „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Tai lėmė minimalios mėnesinės algos didinimas 15 proc., taip pat valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimas beveik 3 proc. ir kitos rinkos priežastys, kai matėme, kad iš mažesnių priėmimų (į darbą – BNS) skaičiaus ir mažesnių atleidimų skaičiaus įmonės nenori prarasti darbuotojų, tai irgi tas prisidėjo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Zitikytė.
Lietuvos gyventojai pernai spalį-gruodį iki mokesčių uždirbo vidutiniškai 2060 eurų – 11,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Vidutinės jų pajamos „į rankas“ didėjo 10,6 proc. (122 eurais) iki 1275 eurų.
Sparčiausiai pajamos augo statybų sektoriuje – 15,9 proc. iki 1480 eurų prieš mokesčius.
„Mes tai vertintume atsargiai, nes tiesiog pasikeitė apmokėjimas dirbančiojo lauke, taip pat atsirado skaidriai dirbančiojo asmens kortelės“, – sakė K. Zitikytė.
Tačiau aukštos pridėtinės vertės veiklų darbo pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis: informacijos ir ryšių įmonėse atlyginimai padidėjo 7,9 proc. iki 3143 eurų (prieš mokesčius), finansų ir draudimo – 9 proc. iki 2932 eurų.
Apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista (2022 metais – 38 tūkst.).
K. Zitikytės teigimu, paskutinį metų ketvirtį apdraustųjų mažėjo tik apdirbamosios gamybos ir prekybos sektoriuose – atitinkamai 4,3 tūkst. ir 4,5 tūkst.
„Baldų gamyboje, medienos gamyboje, drabužių siuvime – būtent šiuose sektoriuose buvo stebimas mažėjimas apdraustųjų“, – pabrėžė ji.
