FotobankasVilniaus apygardos administracinis teismas šią savaitę iš dalies patenkino Lietuvos advokatų tarybos skundą ir nusprendė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsisakymas advokatūrai pateikti dokumentus buvo neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau netenkino prašymo leisti su dokumentais susipažinti.
Bylos duomenimis, Teisingumo ministerija (TM) gruodžio 2 dieną savo feisbuke paskelbė informaciją, jog lapkričio 27 dieną buvo gauta STT informacija dėl advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, kurioje, anot TM, yra teigiama „apie galimą Lietuvos advokatūros įtaką egzaminų rezultatams ir siekį, kad egzamino neišlaikytų kuo daugiau asmenų“.
Pasak Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės, advokatūra tuomet kreipėsi į TM prašydama atskleisti turimą informaciją, bet ši atsakė, kad informacija yra gauta iš STT ir ministerija negali jos atskleisti.
Advokatūrai kreipusis į STT su prašymu susipažinti su turima informacija, ši atsisakė pateikti turimus dokumentus. Tarnyba teigė, kad ji gautus pranešimus apie advokatų egzaminus, neatskleisdama pareiškėjo asmens duomenų, perdavė Teisingumo ministerijai ir sakė daugiau advokatūrai teiktinos informacijos neturinti, be kita ko, vadovaudamasi ir pranešėjų apsaugą reglamentuojančiu įstatymu.
Kreipdamasi į teismą advokatūra nurodė, kad pranešėjų asmens duomenų ji neprašė, prašė tik pačios informacijos. Be to, tai, kad informacija buvo suteikta Teisingumo ministerijai, reiškia, kad STT negali atsisakyti jos suteikti, nes ją jau galima gauti ministerijoje.
Taip pat advokatų taryba pabrėžė, kad ši informacija yra būtina jos funkcijoms vykdyti, o teisė ją gauti yra įtvirtinta įvairiuose tarptautiniuose ir šalies teisės aktuose bei Konstitucijoje.
Vertindamas STT atsisakymą teismas nusprendė, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino, o tarnybą įpareigojo pašalinti padarytą pažeidimą.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovės skundžiamo sprendimo (rašto) motyvai yra neaiškūs ir nepakankami; priimtas sprendimas neatitinka minėtų imperatyvių VAĮ nuostatų“, – rašoma teismo nutartyje.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Saulius Jakaitis, Jolita Rasiukevičienė nustatė, kad STT teiginys „remdamiesi pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis informuojame, kad daugiau Jums teiktinos informacijos neturime“ yra visiškai formalus, neaiškus ir prieštaringas.
Taip pat teismas pasisakė, kad STT pernai lapkričio 21 ir 22 dienomis gautų pranešimų autoriai ar autorius yra anonimai, tad apskritai kyla pagrįstų abejonių dėl pranešėjų įstatymo nuostatų taikymo.
Bylą nagrinėjęs teismas nusprendė, kad Lietuvos advokatų tarybos prašymas leisti susipažinti su STT turima informacija šiuo metu negali būti tenkinamas, nes neturint Viešojo administravimo įstatymus atitinkančio STT sprendimo negalima įvertinti, ar ji turi pareigą šią informaciją pateikti.
STT atstovė Renata Keblienė BNS sakė, kad kol kas „STT nėra linkusi viešai vertinti ir analizuoti teismų sprendimų bei jų vykdymo klausimų, ypač tais atvejais, kai jie dar yra neįsiteisėję“.
„Šiuo metu Tarnyba vertina teismo sprendimą ir sprendžia dėl jo apskundimo“, – trečiadienį sakė R. Keblienė.
Šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
