Korupcinius nusikaltimus padariusiems asmenims skiriamos per mažos baudos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi savo tirtas korupcines bylas.

„Analizė rodo, kad baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio, jos nėra atgrasančios nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – pranešime sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

„Analizė rodo, kad baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio, jos nėra atgrasančios nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – pranešime sakė STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Nuo 2015 metų iki šių metų pirmojo pusmečio už tokius sunkius nusikaltimus buvo skiriama vidutiniškai 4,9 tūkst. eurų bauda – 17 proc. galimo jų vidurkio arba 9 proc. galimos maksimalios sumos. Vien šiemet už juos skirtos 1,7 karto mažesnės baudos nei už apysunkius nusikaltimus (atitinkamai 3,3 tūkst. ir 5,6 tūkst. eurų). Pasak STT vadovo, nuo korupcijos neatgraso ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat atkreipia dėmesį, kad baudos už korupcinius nusikaltimus Lietuvoje nėra pakankamos. Tikimės, kad šiuo metu inicijuojamos Baudžiamojo kodekso pataisos bus priimtos ir Lietuva galės pasiekti aukštesnius skaidrumo standartus“, – teigė S.Urbanavičius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina netrukus pateikti Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias didesnes baudas už visus nusikaltimus, o baudas už korupciją susieti su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pasak Prezidentūros atstovų, pataisos svarbios siekiant narystės EBPO – Lietuva į organizaciją tikisi įstoti kitąmet. Šiuo metu minimali bauda Baudžiamajame kodekse yra 38 eurai – vadinamasis vienas minimalus gyvenimo lygis (MGL). Norima ją naikinti ir diferencijuoti pagal nusikalstamą veiką. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.