Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


KAUNAS
STT: po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
Kaunas.

Po žemės atkūrimo Kaune 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose, antra stambiausių – susijusi su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima, antradienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė.

STT direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, minėta grupė susijusi su V. Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu.

„Stambiausia yra grupė, kur 99 sklypus sutelkė fizinis asmuo: per savo sutuoktinį, susijusius juridinius asmenis. Kitos grupės yra mažesnės, tačiau viena iš jų – antra pagal dydį – yra susijusi su viešais asmenimis Kauno mieste, todėl šį atvejį sau leidome panagrinėti atidžiau“, – sakė STT atstovė.

Tarnyba, pasak jos, iš viso nagrinėjo 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo Kaune 2016–2022 metais.

R. Kaziliūnaitės teigimu, analizės tikslas buvo ne įvertinti sprendimų priėmimo teisėtumą, o „išskirti tam tikras tendencijas“.

STT duomenimis, su Š. Matijošaičiu susiję asmenys 2017–2022 metais įsigijo 37 žemės sklypus, į kuriuos prieš tai buvo atkurta nuosavybės teisė.

Tarnybos direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad 24 iš jų buvo įsigyti iš asmenų, kuriems atstovavo su Š. Matijošaičiu darbo santykiais susijęs žmogus.

„Didžioji dalis šių asmenų grupės rankose sutelktų sklypų yra įgyti 2019–2020 metais“, – sakė R. Kaziliūnaitė, pabrėžusi, kad Š. Matijošaitis būtent nuo 2019 metų yra Kauno miesto tarybos narys.

„Taip pat įdomu tai, kad dėl yra labai greitai priimami sprendimai ir gana greitai jie yra perduodami galutiniam valdytojui“, – sakė ji.

STT atstovė teigė pačių sklypų perdavimo schemų pakomentuoti dar negalinti, nes dėl jų vykdoma atskira analizė.

Praėjusį mėnesį LRT pranešė, kad naudodamasis neskaidria schema Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo 2,5 mln. eurų vertės žemės sklypų patraukliose Kauno vietose.

Anot LRT, per dvi V. Matijošaičio kadencijas Kauno mieste buvo suformuota beveik tūkstantis žemės sklypų, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės. Beveik kas šeštas sklypas per vidutiniškai du mėnesius nuo suformavimo atsidurdavo Š. Matijošaičio arba su juo susijusių asmenų rankose.

Asmenys, galintys atgauti žemę patraukliose Kauno vietose, sulaukdavo tarpininkų dėmesio. Šie pažadėdavo padėti susigrąžinti žemę su sąlyga, kad naujieji sklypai iškart bus parduoti nurodytiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, bet didesnę nei valstybės mokama kompensacija.

Viena tokių tarpininkių – Š. ir V. Matijošaičių verslų interesams žemės klausimais atstovaujanti Simona Morkūnaitė-Ruibavičienė. Jai padedant pastaruosius septynerius metus mero sūnus ir jo aplinka supirkinėjo grąžinamus žemės sklypus.

Teisininkė teigė, jog dažniausiai žmonės patys ją susirasdavo, išgirdę iš pažįstamų apie sėkmingai grąžintą žemę. LRT duomenimis, ji atstovavo mažiausiai 13 asmenų, kurie turėjo teisę susigrąžinti žemę.

Po šios publikacijos Kauno prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus nurodymu NŽT pavesta įvertinti viešai pateiktą informaciją bei aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimu į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste.

Nustačius teisės aktų pažeidimus, NŽT įpareigota informuoti Kauno apygardos prokuratūrą.

NŽT Seimo komiteto posėdyje nurodė tebevykdantys tyrimus.

Tuo metu Kauno meras V. Matijošaitis LRT skelbiamą informaciją apie jo šeimos veiksmus perperkant gyventojų susigrąžintus sklypus vadina šmeižtu.

2022 12 07 10:43
Spausdinti