EurokomisijaSimboliška: Rusijai pompastiškai švenčiant gegužės 9-ąją, kuri ten vadinasi Pergalės diena, ES, kurioje gegužės 9 d. laikoma Europos diena, paskelbė apie 11-ą sankcijų paketo Maskvai pasiūlymą.
Kaip anksčiau IQ jau rašė, šis naujausias sankcijų paketas labiau nukreiptas ne į tam tikrus Rusijos sektorius, bet į esamų sankcijų spragų užkaišymą.
„Šis sankcijų paketas skirtas užkirsti kelią apeiti sankcijas. Mes darome tai labai artimai bendradarbiaudami su mūsų tarptautiniais partneriais, būtent su G 7“, – antradienį Kyjive spaudos konferencijoje kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Pasak jos, 11-ąjį sankcijų paketą sudaro trys elementai.
„Pirma, mes aštriname turimas priemones. Mes priskiriame daugiau mūsų gaminių prie tranzito draudimo. Pavyzdžiui, pažangių technologijų produkcija ar lėktuvų dalys, kurios keliauja į trečiąsias šalis per Rusiją, daugiau neatsidurs Kremliaus rankose“, – teigė U. von der Leyen ir pridūrė, kad pastebėta, jog neįprastai išaugo prekybos apimtys tarp ES ir „konkrečių trečiųjų šalių“, o galiausiai tos prekės atsiduria Rusijoje.
„Todėl, antra, mes siūlome kitą priemonę kovai su sankcijų apėjimu. Jei mes matysime, kad prekės eina iš ES į trečiąsias šalis ir pasiekia Rusiją, mes galėsime pasiūlyti šalims narėms taikyti sankcijas toms prekėms. Tai bus radikali priemonė ir bus naudojama atsargiai“, – paaiškino Eurokomisijos vadovė.
„Trečias šio sankcijų paketo elementas – mes siūlome uždrausti šešėlines įmones iš Rusijos ir trečiųjų šalių, kurios sąmoningai apeina mūsų sankcijas“, – pridūrė U. von der Leyen.
Ji konkrečiai neįvardijo įmonių. Vis dėlto savaitės pradžioje „Financial Times“ pranešė, kad planuojama sankcijas taikyti tokioms įmonėms kaip žemyninėje Kinijoje įsikūrusios bendrovės „HC Semiconductors“ ir „King-Pai Technology“, taip pat Honkonge įsikūrusios bendrovės „Sinno Electronics“, „Sigma Technology“, „Asia Pacific Links“, „Tordan Industry“ ir „Alpha Trading Investments“. Naujienų agentūra „Bloomberg“ taip pat informavo, jog norėdama, kad laivybos bendrovės nepažeistų Rusijos naftos ir naftos produktų kainų viršutinės ribos, ES planuoja uždrausti į savo uostus įplaukti laivams, bandantiems apeiti Vakarų sankcijas.
Kalbama apie „konkrečias trečiąsias šalis“, kurios padeda Rusijai apeiti sankcijas ir kurioms su 11-uoju paketu gresia nemalonumai, anksčiau minėta Turkija, Kinija, Armėnija, Kazachstanas ir kitos Vidurio Azijos valstybės.
Antradienį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo, kad sankcionuotos prekės į šalį agresorę nepatektų per kitas valstybes, Vilnius su Briuseliu jau derina nacionalinį draudimą išvežti kai kurias prekes iš Lietuvos.
Kiek anksčiau antradienį G. Landsbergis išreiškė tam tikrą nusivylimą dėl naujojo ES sankcijų paketo Rusijai.
„Turbūt reikia pripažinti, kad tai nėra didelis sankcijų paketas, kadangi jame nėra esminių naujų ar įmonių, ar sričių, kurias, tiesą sakant, ir mes esame siūlę. Tai reiškia, kad sutarimas dėl to nebuvo rastas“, – LRT radijui antradienį sakė G. Landsbergis.
Lietuva siūlė sankcijas taikyti Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“, tačiau, kaip galima matyti, Komisija neįtraukė jos į 11-ojo paketo pasiūlymą. Tiesa, U. von der Leyen būtent tokį klausimą, kodėl tai nebuvo padaryta ir kada „Rosatom“ gali sulaukti sankcijų, išgirdo antradienį Kyjive iš Ukrainos žurnalistės.
Eurokomisijos pirmininkei beliko trinti delnus ir aiškinti, kad intensyviai dirba su ES narėmis mažindami jų priklausomybę nuo Rusijos, t. y. ir nuo „Rosatom“.
„Tai sunkus darbas, bet kai kurios valstybės narės daro progresą ir galite būti tikri, kad mes toliau spausime jas“, – atsakė U. von der Leyen.
Vis dėlto, kaip rodo praktika, negalima būti tikriems, net kad ir šis 11-asis sankcijų Rusijai paketas bus priimtas toks, kaip Komisija siūlo. Kai kurios valstybės nerimauja dėl Kinijos ar Turkijos atsako, jei vis dėlto jos nukentėtų nuo tokių ES veiksmų.
