PixabayRinkimus vėl laimėjęs ir gerus santykius su Vladimiru Putinu vis dar palaikantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas bando dar labiau šokdinti NATO sąjungininkus? Toks klausimas aidi NATO koridoriuose.
Nepaisant vilčių, kad po rinkimų bei Švedijai sutikus išduoti kurdų separatistą, Turkija pritars švedų prisijungimui prie NATO, kol kas Ankara pozicijos nekeičia. Trečiadienį autoritarizmu kaltinamas R. T. Erdoganas pareiškė, kad Švedija neturėtų tikėtis, kad kitą mėnesį vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje uždegs žalią šviesą jos narystei Aljanse, nebent ji užkirs kelią prieš Turkiją nukreiptiems protestams Stokholme.
Ketvirtadienį prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pakartojo, jog Švedija įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, „t. y. panaikino ginklų eksporto apribojimus, sustiprino bendradarbiavimą su Turkija kovojant su terorizmu, nes Švedija pakeitė, iš dalies pakeitė savo Konstituciją ir sugriežtino kovos su terorizmu teisės aktus“.
„Iki Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo galima įtraukti Švediją. Negaliu jums garantuoti, kad tai įvyks. Tačiau aš vis dar daug dirbu, kad Švedija įstotų kuo greičiau“, – sakė jis.
Tačiau Švedijos narystės klausimas, regis, ne vienintelė tema, kurią kelia Turkija. Trečiadienį spaudos konferencijos metu įtakingo leidinio Politico.eu žurnalistė J. Stoltenbergo paklausė, ar tiesa, kad Turkija šiuo metu blokuoja susitarimą dėl regioninių planų ir gynybos pramonės veiksmų plano.
NATO regioniniuose gynybos planuose apibrėžiama Baltijos šalių gynyba. Tai apie 4 tūkst. puslapių slaptų dokumentų, numatančių, kaip taktiškai bus dislokuotos NATO sąjungininkų pajėgos konkrečioje teritorijoje, kur bus išdėstyti amunicijos rezervai, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir t. t.
J. Stoltenbergas į Politico.eu klausimą atsakė aptakiai, esą prieš kiekvieną aukščiausiojo lygio susitikimą reikia suderinti daugybę dokumentų, ir tai visada užima šiek tiek daugiau laiko, nei norėtųsi.
„Taigi pirmiausia nepatvirtinsiu, kurie sąjungininkai tai daro ar turi tokią poziciją skirtinguose procesuose, bet esu visiškai įsitikinęs, kad, kai susitiksime Vilniuje, pasieksime esminį susitarimą dėl šių dalykų ir judėsime į priekį, kaip tai darėme, ypač nuo 2014 m., kai įvyko didžiausias prisitaikymas su visais sprendimais dėl kovinių grupių, dėl didesnės parengties, dėl mūsų vadavietės struktūros, kuri per šiuos metus buvo gerokai sustiprinta, stiprinimo“, – kalbėjo jis.
IQ žiniomis, Politico.eu klausimas buvo ne be pagrindo. Kaip dviprasmiškai teigia šaltiniai, turkams iškilo tam tikrų klausimų.
IQ paklaustas, kas gi kliūna turkams dėl regioninių gynybos planų, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį Briuselyje teigė, kad detalių atskleisti negali, bet diskusija vyksta.
„Man šiandien teko dvišaliame susitikime su Turkijos naujuoju gynybos ministru pasikalbėti ir apie regioninių gynybos planų perspektyvą, Švedijos narystę, apie mūsų ir jų regionų reikalus. Tai aš vis dėlto manyčiau, kad Vilniaus viršūnių susitikime tikrai rasime gerą perspektyvą šiuos klausimus išspręsti mums pačia naudingiausia linkme“, – diplomatiškai rinkosi žodžius ministras.
Jis pridūrė, kad penktadienį NATO gynybos ministrai tarsis dėl gynybos planų.
Tai ne pirmas kartas, kai susikerta Lietuvos ir Turkijos interesai NATO. 2020 m. birželį tik po pusmečio sunkių derybų Turkija pagaliau nustojo blokuoti NATO gynybos planus (laipsniško atsako planus) Baltijos šalims ir Lenkijai.
