EKLietuva antradienį, paskutinę nominalaus termino dieną, oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl paskolos gynybai lengvatinėmis sąlygomis per SAFE priemonę. Prašoma suma yra daugiau nei du kartus didesnė nei dabartinis Lietuvos gynybos biudžetas.
„Paskutinį kartą, kai tikrinau, devynios šalys formaliai išreiškė norą paimti SAFE paskolas. Šios šalys buvo Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Ispanija, Suomija, Vengrija ir Lietuva. Tai pirminis sąrašas ir esame užtikrinti, kad šis skaičius gan įspūdingai išaugs šiandien“, – antradienį per vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK atstovas spaudai Thomas Regnieris.
Jis patvirtino, kad iš viso laukiama 20 šalių paraiškų, kaip tai praėjusią savaitę teigė ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Komisaras praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad pagal SAFE programą mažiausiai 20 šalių paprašys iki 100 mlrd. eurų. Dar anksčiau A. Kubilius ir ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis paragino ES šalis naudoti SAFE programą ginklams Ukrainai įsigyti.
Vis dėlto trečiadienį EK pranešė, kad kreipėsi iš viso 18 šalių narių ir jos siekia mažiausiai 127 mlrd. eurų paskolų gynybai. Tai Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija ir Suomija.
„Didelis susidomėjimas SAFE, pagal kurią galimi gynybos pirkimai siekia mažiausiai 127 mlrd. eurų, rodo ES vienybę ir ambicijas saugumo ir gynybos srityje. Mes ir toliau esame įsipareigoję remti ES šalis joms stengiantis stiprinti Europos saugumą. SAFE yra mūsų bendro įsipareigojimo stiprinti gynybos pasirengimą saugesnei ir vieningai ateičiai simbolis“, – trečiadienio EK pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius.
Politico.eu teigia, kad Belgija planavo paprašyti nuo 7 iki 11 mlrd. eurų, Graikija – 1,2 mlrd. eurų paskolų. Vokietija, Švedija ir Nyderlandai greičiausiai atsisakys SAFE paskolų. Austrija, Italija, Malta ir Ispanija, turinčios didelius deficitus ir esančios toli nuo Rusijos, irgi neplanuoja. Tačiau šalys, kurios neima paskolų, vis tiek gali sumažinti ginklų tiekimo išlaidas, dalyvaujant bendruose pirkimuose.
Kaip IQ teigė Finansų ministerija, Lietuva savo paraiškoje, kurią parengė Krašto apsaugos ministerija, nurodė preliminarias – minimalią 5 mlrd. eurų ir maksimalią 8,76 mlrd. eurų – paskolos sumas. Galima palyginti: 2025 m. Lietuvos gynybos biudžetas sudaro 2,4 mlrd. eurų, o įskaitant planuojamus skirti papildomus 800 mln. eurų – 3,2 mlrd. eurų.
„Tai nereiškia, kad būtent tokias ar panašias sumas Lietuva ir turėtų gauti. Spręsdama dėl valstybėms narėms preliminariai skirtinų paskolų sumų EK atsižvelgs į visų ES valstybių narių pateiktas paraiškas ir jose pateiktus poreikius. Tuomet suinteresuotos valstybės narės iki lapkričio pabaigos turės EK pateikti savo Gynybos investicijų planus. Galutinė SAFE paskolų suma Lietuvai paaiškės su EK suderinus minėtą planą ir EK nuodugniai įvertinus Lietuvos numatomų finansuoti veiklų atitiktį SAFE reglamento nuostatoms“, – sakoma Finansų ministerijos atsakyme IQ ir priduriama, kad EK turėtų pranešti numatomas paskolų sumas per dvi savaites nuo paraiškos SAFE pateikimo termino, t. y. liepos 29 d.
Gegužę pradėjusi veikti SAFE paskolų priemonė numato 150 mlrd. eurų lengvatinėmis paskolomis gynybos priemonėms įsigyti. Briuselis pasiūlė 45 metų laikotarpį paskoloms grąžinti ir iki 15 procentų avansinius mokėjimus. Pigios ilgalaikės paskolos būtų finansuojamos iš ES lygmens skolos, pasinaudojant bloko AAA kredito reitingu.
„Tai daro paskolas patrauklias ypač šalims, kurių skolinimosi kaina rinkose būtų didesnė“, – teigė Finansų ministerija.
Paskolos bus suteiktos valstybėms narėms remiantis nacionaliniais planais. Už šiuos pinigus valstybė narė galės įsigyti šaudmenis ir raketas, artilerijos sistemas, dronus bei priešdronines sistemos, oro ir raketų gynybos sistemas ir t. t.
„Pagrindinės grupės, kurioms galėtų būtų naudojama SAFE lengvatinė paskola, apimtų divizijos plėtros finansavimą įsigyjant kovines sistemas, kovines paramos ir logistinės paramos sistemas bei amuniciją, Baltijos gynybos linijos finansavimą, kitų Lietuvos kariuomenės pajėgumų finansavimą. Taip pat numatomas karinės pagalbos Ukrainai teikimas“, – sakoma Finansų ministerijos atsakyme.
Tiesa, yra viena rimta sąlyga, kuri nukreipta skatinti ES gynybos pramonę, bet nepatinka sąjungininkams NATO, ypač amerikiečiams. Komponentų, pagamintų ne ES, ne Europos ekonominė erdvės, ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse arba ne Ukrainoje, kaina neturi viršyti 35 proc. galutinio įsigyjamos ginkluotes numatytos kainos. Tai gali sukelti sunkumų įsigyjant JAV ginkluotę, nors konstatuojamosiose dalyse įtraukta papildoma formuluotė, siekiant sustiprinti transatlantinį aspektą ir užtikrinti papildomumą su NATO.
EK jau įgyvendina kitą Europos gynybos gaivinimo priemonę – suteikti tam tikrą finansinį lankstumą, t. y. leidimą, kad biudžeto deficitas viršytų 3 proc. nuo BVP, jei lėšos skiriamos gynybai. Tai esą per visas ES šalis suteiks 650 mlrd. eurų gynybai.
Lietuva gegužės pradžioje formaliai pristatė kreipimąsi į EK leisti taikyti šią išimtį. Tiesa, neapsieita ir be kritikos, nes Lietuva šiek tiek pavėlavo iki nominalaus termino pateikti prašymą. Tuomet buvęs komisaras, dabartinis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius priminė, kad esą Lietuva jau susidūrė su panašia situacija siekiant po pandemijos sukurto ekonomikos atsigavimo fondo lėšų: „Vėlavome pateikti planus, vėlavome priimti sprendimus, galiausiai tapome ir pirma valstybe visoje ES, kuri sulaužė taisykles ir nesusitvarkė, ir pirma, kuriai buvo pritaikytos nuobaudos, nors jas kuriant buvo tikimasi, kad jų naudoti išvis neteks. Tai jau pasimokę patys iš savo pamokų turėtume suprasti, kad negalime būti kaip tas studentas, kuris vadovėlį kiekvieną kartą atsiverčia egzamino išvakarėse.“
Galiausia birželį Komisija nusprendė leisti Lietuvai, kaip ir dar 15 valstybių, didinti biudžeto deficitą.
