Privačiose ir valstybinėse įstaigose vienu metu dirbantys nesąžiningi medikai patenka į naujas korupcijos schemas.
Jei teko lankytis privačioje klinikoje, pirmasis vizitas turėjo palikti ryškų įspūdį. Registratūroje jums šypsosi, pasitikusi medicinos sesuo palydi į gydytojo kabinetą, koridoriuose nėra minios nepatenkintų pacientų ir tų, kurie („aš tik paklausti“) pas gydytoją bando prasmukti be eilės. Po mediko apžiūros medicinos sesuo atveda iki kasos, kurioje galima sumokėti banko kortele. Net nekyla mintis gydytojui į kišenę įbrukti banknotą.
Tačiau ir privačioje, ir valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje dirba tie patys žmonės, lankosi tie patys pacientai, tad sukčiavimo įpročiai plinta tarp sovietmečio neregėjusių šiuolaikinių gydyklų sienų. IQ atskleidžia labiausiai paplitusias schemas, kaip neetiškais būdais kovojama dėl pacientų pinigų.
Pirmas scenarijus. Valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje medicininius tyrimus atlikusiam ir eilių išvargintam pacientui medikas pasiūlo gydymą tęsti ar operaciją atlikti privačioje klinikoje, galbūt pas tą patį specialistą. Pacientas sutaupo laiko, tyrimo išlaidas padengia valstybinė įstaiga, o privati klinika suteikia konsultacijų ar chirurgijos paslaugas, kurių pelno marža didesnė.
Antras scenarijus. Valstybinėje įstaigoje dirbantis gydytojas pacientui rekomenduoja brangius tyrimus atlikti privačioje klinikoje („Ten labai geri specialistai ir eilėje nereikės laukti“), išrašo siuntimą. Privati klinika registruoja, kiek pacientų atvedė konkretus medikas, ir jam už tai finansiškai atsilygina.
Trečias scenarijus. Pacientas kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, kurioje konsultuojantis specialistas dirba ir valstybinėje. Jei gydymą reikia tęsti, atlikti procedūras ar operaciją, medikas pasiūlo pacientui apsilankyti jo valstybinėje darbovietėje ir priima be eilės, galbūt po darbo valandų, pasirūpina papildomais nemokamais tyrimais. Pacientas, užuot brangiau mokėjęs į privačios įstaigos sąskaitą, atsiperka plonesniu vokeliu gydytojui.
„SK Impeks Medicinos diagnostikos centro“ direktorius ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pripažino, kad šios problemos egzistuoja, o pacientų srautai yra abipusiai – iš valstybinių įstaigų į privačias, ir atvirkščiai.
„Šį klausimą esame nagrinėję Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijoje, kuri yra parengusi privačių gydymo įstaigų etikos kodeksą. Viena jo nuostatų skelbia, kad pacientui paslaugos suteikiamos ten, kur gydytojas tuo metu dirba, nebent etika leidžia informuoti apie kitas galimybes. Pavyzdžiui, jei valstybinėje įstaigose reikėtų ilgai laukti operacijos ar diagnostikos, kuri operatyviai būtų suteikta privačioje gydykloje. Tačiau išlieka principinė nuostata, kad medikas neturi vedžioti pacientų“, – IQ sakė L. Paškevičius.
Šis etikos kodeksas kol kas nepasirašytas, ceremoniją teko atidėti atsistatydinus sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei. Privačiojo medicinos sektoriaus atstovai naujo ministro žada nelaukti ir kodeksą patvirtinti artimiausiame posėdyje.
Svarbu, kad pinigai neužgožtų Hipokrato priesaikos.
Tačiau jis netaps stebuklinga lazdele, ir tiek privačių, tiek valstybinių gydymo įstaigų vadovai ieško būdų, kaip kovoti su šiomis negerovėmis. IQ konsultavę medicinos verslu besidomintys ekspertai tvirtino, kad ši problema daugiau rūpesčių kelia didelėms medicinos įstaigoms, kuriose daug darbuotojų, daugiau inercijos, sunkiau kontroliuoti.
L. Paškevičius šią problemą priskiria labiau pavieniams atvejams nei masiniam reiškiniui, tačiau užsiminė, kad ieškoma, kaip būtų galima demaskuoti nesąžiningus medikus: „Jei įstaigoje dirba du tos pačios specializacijos chirurgai, galima patikrinti duomenis, kiek kiekvienas iš jų rekomendavo ir kiek realiai atliko operacijų.“
Skaidrumas, jei nekalbama apie tyčinius piktnaudžiavimo atvejus, yra geriausias problemos sprendimo būdas. Būna atvejų, kai konsultacijoms pinigų privačioje gydykloje sukrapštęs ligonis neišgalėtų čia įpirkti operacijos ir mediko rekomendacijos pasirinkti valstybinę įstaigą jam praverstų. Ar, atvirkščiai, vienvietės palatos ir išskirtinio dėmesio norinčiam pasiturinčiam pacientui nebūtų nuodėmė pasiūlyti privačią kliniką. „Svarbu, kad pinigai neužgožtų Hipokrato priesaikos“, – apibendrino L. Paškevičius.
