XDėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra. Visgi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valstybė yra suinteresuota, kad gynybos pramonė Lietuvoje plėstųsi. Todėl, pasak jų, artimiausiu metu bus imtasi šį tikslą įgyvendinti padėsiančių sprendimų.
D. Antanaitis: Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas stabdo ginklų gamybą
Karinių technologijų vystytojas Darius Antanaitis teigia, kad Lietuvoje sąlygos gynybos pramonės vystymui yra ypač nepalankios. Pasak jo, šiuo metu galiojantys teisiniai reguliavimai ginklų gamybą šalyje daro praktiškai neįmanomą.
„Lietuvoje galioja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šis įstatymas buvo priimtas dar mūsų nepriklausomybės pradžioje ir pagal šį įstatymą juridiniai asmenys negali gaminti A kategorijos ginklų, tokių kaip raketų, prieštankinių minų, raketų paleidėjų, kulkosvaidžių ir t.t. Šį įstatymą buvo bandoma taisyti, tačiau jis iki šiol nėra pakeistas ir tai iš principo stabdo bet kokį ginkluotės vystymą ir gamybą Lietuvoje“, – Eltai teigė D. Antanaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ginklų gamyba Lietuvoje užsiima vos kelios įmonės, kurioms yra padarytos tam tikros išlygos. Visgi, naujiems ginklų gamintojams, pripažįsta D. Antanaitis, Lietuvoje pradėti vystyti savo veiklą yra praktiškai neįmanoma.
„Kliūtis yra kita, kad Lietuvoje netgi gamykliškai sugadinta ginkluotė, kuri skirta parodoms, taip pat priskiriama prie A kategorijos ginklų arba prie ginklų, kurie yra koviniai. Ir sprendžia ekspertų komisija, ar bent vieną šūvį galima atlikti iš to šautuvo ar patrankos“, – atkreipė dėmesį D. Antanaitis.
„Bet būkime teisingi – netgi ir iš vandentiekio vamzdžio galima iššauti. Tai būtent šis ribojimas, kada deaktyvuota ir demilitarizuota įranga yra draudžiama, priskiriama prie A kategorijos ginklų ir stabdo visą vystymą. Nes kai tu vystai kažkokį produktą, tau reikia primatuoti, apskaičiuoti apkrovas ir t.t.“, – paaiškino jis.
Karinių technologijų vystytojas akcentuoja, kad iššūkių kyla ir gaunant leidimus gaminti tam tikros paskirties karinei amunicijai priskiriamus gaminius.
„Pavyzdžiui, prieštankinius minų korpusus, kurie niekuo nesiskiria nuo plastikinio indo, juos taip pat draudžiama išlieti. Jeigu mes paprastą indą pavadinsime prieštankinių minų korpusu, jį gaminti jau bus draudžiama. Su tokiu absurdu mes susiduriame ir jo ištaisyti negalime“, – nusivylimo neslėpė jis.
Visgi šis Lietuvoje galiojantis reguliavimas D. Antanaičiui kelia nuostabą, nes, atkreipia dėmesį jis, ginklų gamybos vystymas suteikia didelę ekonominę naudą valstybei. Jis įsitikinęs, kad Lietuvos gamintojai nesunkiai galėtų atrasti savo vietą ginklų gamybos srityje.
„Lietuva garsi savo chemikais. Taigi, mes galėtume gaminti sprogmenis, mes galėtume gaminti paraką, trotilą, įvairias distancinio minavimo priemones. Taip pat galime gaminti kitus mechanizmus, prieštankines minas, kurias dabar privalome pirkti iš estų ar kitų valstybių“, – svarstė jis.
Karinių technologijų vystytojas pabrėžia, kad tiek Vokietijoje, kur gamyba užsiima jis pats, tiek ir kitose Europos šalyse teisinis reguliavimas yra gerokai palankesnis gynybos pramonės plėtrai.
A. Anušauskas: krašto apsauga yra suinteresuota, kad gynybos pramonės galimybės didėtų
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sutinka, kad plėsti gynybos pramonę Lietuvoje yra reikalinga. Todėl, pasak jo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir iniciavo Gynybos pramonės įstatymą.
„Jeigu kalbame apie teisinį reguliavimą, tai teisėtvarkos procesas čia neišvengiamas. Krašto apsaugos ministerija yra parengusi Gynybos pramonės įstatymo projektą. Sakoma, kad jis gal yra nepakankamas ar turėtų būti kitoks. Tai, aš manau, kad tikrai kitos institucijos taip pat turės galimybę parodyti, kaip tai turėtų atrodyti. Įstatyme savo darbą mes iš tikrųjų atlikome“, – Eltai teigė A. Anušauskas.
Ministras užsimina ir apie ketinimus imtis papildomų veiksmų, kad Lietuvos rinka gynybos pramonei taptų patrauklesnė.
„Norime į Lietuvą pritraukti kitų šalių gamintojus, kurie, be abejonės, megztų ryšius su mūsų gamintojais. Kalbame ir apie 155 mm amuniciją Lietuvoje, nes tokių įmonių pritraukimas iš karto išjudina ir praktiškai visą mūsų gamintojų aplinką“, – pabrėžė ministras.
„Ir trečias dalykas, kurį norėčiau paminėti, Lietuvoje pramonė nėra didelė, bet mes iš krašto apsaugos pusės finansuojame ir didinsime finansavimą technologinėms paieškoms, t. y., tyrimams, kur būtų galima sukurti tokius technologinius produktus, kurie konkuruotų ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje“, – sakė jis.
A. Anušauskas pripažįsta, kad ginklų gamintojams yra taikomi tam tikri saugos apribojimai. Visgi, pasak jo, tikslas yra sukurti tokias sąlygas, kad galimybės plėsti gynybos pramonės apimtis didėtų.
„Gali būti, kad atskiri gamintojai, kurie neturi sąlygų, pavyzdžiui, laikyti sprogmenis, turi atitikti tam tikras laikymo sąlygas, tai jiems galbūt ir sudėtinga kai kuriuos dalykus daryti. Bet, jeigu kalbama apie jų galimybes, tai, žinoma, krašto apsauga yra suinteresuota, kad tos galimybės didėtų. Mes suteikiame ir suteiksime kariuomenės poligonus bandymams, testavimams mūsų ginklų, kurie yra kuriami“, – pabrėžė jis.
L. Kasčiūnas: esu pasirengęs spręsti šį klausimą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat teigia susipažinęs su D. Antanaičio įvardijama problema. Visgi norint, kad ji būtų išspręsta, pasak politiko, reikia aiškiai išsiaiškinti, kokie konkretūs reguliavimai stabdo ginklų gamybos procesus.
„Aš problemą žinau. Esu daręs vieną ar du komiteto posėdžius šia tema, tai tuos nuogąstavimus esu išgirdęs. Valia pajudinti klausimą parlamente tikrai būtų, tai esu pasirengęs daryti. Esu aiškiai pasakęs mūsų gynybos pramonės asociacijoms. Tai labai svarbu šiame kontekste yra aiškiai suformuluoti, koks konkretus reguliavimas yra apynasris mūsų ginklų pramonei“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Visgi politikas svarsto, kad būtų geriau, jei reikiamus teisinio reglamentavimo pakeitimus inicijuotų Vyriausybė.
„Geriausia, jei tai būtų sprendžiama Vyriausybiniu lygmeniu, nes čia reikalinga ekspertizė, reikia žinoti tiksliai, ką reikia pakeisti. Aš atvirai sakau, kad tokio resurso Seimo komitete neturiu. Bet kai bus tas sąvadas, mes pasižiūrėsime labai rimtai ir, manau, kad pajudėsime“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Aš labai tikiu, kad tam tikrą teisės aktų rinkinį galėsime kovo mėnesį registruoti ir galbūt net pabandysime Seime pateikti“, – vylėsi jis.
Vasario 24-ąją buvo minimos antrosios Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės.
Pastaruoju metu itin daug kalbama apie stringantį Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai. Ginkluotės trūkumą akcentuoja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis skundžiasi dėl artilerijos sviedinių, oro gynybos sistemų ir įvairių raketų trūkumo.
