Alfa.ltEuropos pastangos plėsti ginklų gamybą ir padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją susiduria su savita kliūtimi – Vokietijos vietos valdžia. Antai Troisdorfo miesto taryba užblokavo vienos didelės ginklų bendrovės pateiktus planus plėsti vietos gamybą.
Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2024 m. kovo mėnesio aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių. Iki šiol pristatyta apie 300 000 sviedinių, ir nepanašu, kad iki kovo jų bus milijonas, kaip žadėta.
Vokietijos pramonei tenkanti Europos Sąjungos plano dalis turėtų leisti pasiekti 300–400 tūkst. sviedinių per metus. Tai būtų daugiau kaip triskart daugiau nei 2022 m. pradžioje, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Tačiau Vokietijos vietos politikų pasipriešinimas šią viziją jau dabar žlugdo. Ir tai ne vienintelis atvejis. Kiek anksčiau 23 metais „Rheinmetall“ grupė, dar vienas spaudimą patyręs Vokietijos ginklų pramonės banginis, pareiškė, kad atsisako planų statyti naują šaudmenų miltelių gamyklą Saksonijos žemėje.
Tai labai iškalbingi pavyzdžiai. Ar Europa apskritai dar pajėgi adekvačiai reaguoti į karą panosėje ir grėsmę savo saugumui? Ko reikia, kad Europa pabustų iš savo užsitęsusios komos? Apie tai kalbamės su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.
JWPLAYER_MAIN:2296
