Scanpix„Visi, kurie dabar abejoja, ar Rusijai turėtų būti uždrausta dalyvauti SWIFT sistemoje, turi suprasti, kad nekaltų Ukrainos vyrų, moterų ir vaikų kraujas taip pat bus ant jų rankų“, – dar ketvirtadienį įspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Briuselyje susirinkę ES lyderiai to neišgirdo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po naktį į penktadienį vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) džiaugėsi, kad ES vieninga, ir išvardijo, koks atsakas laukia agresiją prieš Ukrainą pradėjusios Rusijos. Pasak Komisijos vadovės, visų pirma, finansinės sankcijos atsilieps 70 proc. Rusijos bankų sektoriaus, išaugins jos skolinimo kaštus; antra, energetinės sankcijos neleis Rusijai atnaujinti savo technologijų; trečia, draudimas parduoti Rusijai lėktuvus ir jų dalis pakenks šalies ekonomikai; ketvirta, tai padės padaryti ir priėjimo prie kitų technologijų draudimas; penkta, vizų ribojimai atims iš rusų diplomatų ir oligarchų galimybę laisvai keliauti po ES.
Šios sankcijos turėtų įsigalioti penktadienį – procedūrą, tikėtina, pabaigs į Užsienio reikalų tarybą Briuselyje susirinkę ES diplomatijos vadovai. Pasak EVT dalyvavusio prezidento Gitano Nausėdos, ribojimų Rusijai ateityje bus įvesta dar daugiau, o dabartinės sankcijos sukels jai sunkias ekonomines pasekmes. Vis dėlto mažai kas abejoja, kad dabar priimtos ES sankcijos turės poveikį tik vėliau ir ilgalaikėje perspektyvoje, todėl Rusijos atakos prieš Ukrainą nesustabdys, o rusų kariai jau Kijevo miegamuosiuose rajonuose.
„Šį rytą savo valstybę giname vieni. Kaip ir vakar, galingiausios pasaulio jėgos stebi iš tolo. Ar vakarykštės sankcijos įtikino Rusiją? Savo danguje girdime ir žemėje matome, kad to nepakako“, – penktadienį ryte pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip rašo įtakingiausias Briuselio leidinys Politico.eu, „liūdna tiesa ta, kad ES vadovai per naktį nuvylė savo partnerius Ukrainoje, nes Vokietija, Prancūzija ir Italija pasipriešino griežtoms sankcijoms, kurių prašė Kijevas. Svarbiausia, kad ES vadovai neišmeta Rusijos iš SWIFT mokėjimų sistemos, nes nori apsaugoti tokių bendrovių kaip Prancūzijos investicinis bankas „Société Génerale“ ir Italijos „UniCredit“ verslo interesus ir toliau pirkti iš Rusijos dujas, sakė pareigūnai.“
Remiantis kitais pranešimais, Rusijos išmetimui iš SWIFT taip pat pasipriešino Kipras ir Vengrija – senos rusiškų pinigų draugės. Lenkija ir Baltijos valstybės, tarp jų Lietuva, aktyviai pasisakė už tokias sankcijas.
„Tai yra viena iš riboto rato sankcijų, kurios padarytų rimtą įspūdį ir rimtą poveikį Rusijai. Ir galiu pastebėti, kad tikrai didesnė dalis valstybių, kurių vadovai sėdėjo prie stalo, (...) pasisakė taip pat už SWIFT priemonės taikymą“, – pranešime cituotas G. Nausėda.
Penktadienio rytą Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, lyg nežinodamas, kad visą naktį Ukrainos sostinė buvo bombarduojama, Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF teigė, kad „SWIFT nėra atmestas... jei Kijevo bombardavimas tęsis ir jei prezidentui Zelenskiui teks baimintis dėl savo gyvybės, tuomet viskas bus svarstoma“.
