„Mums reikia kūrybingų ir išsilavinusių miestiečių, todėl būtina kuo daugiau skaityti, ir ne tik knygas“, – tvirtino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis kartu su Žinių radiju ir žurnalu IQ paskelbė iniciatyvą „Vilnius – skaitantis ir išmanus miestas“, kurios metu vilniečiai bus raginami dažniau atsiversti knygą ar kokybišką spaudą. IQ prie šios akcijos prisidės sostinės gimnazijoms padovanodamas žurnalo prenumeratą, o gimnazistams – išmaniesiems telefonams skirtą IQ versiją. Su R. Šimašiumi kalbėjomės apie skaitymo svarbą.
– Kodėl jūs, sostinės meras, norite, kad vilniečiai daugiau skaitytų?
– Skaitymas ne tik teikia džiaugsmo, bet ir žinių. Neįmanoma įsivaizduoti daug pasiekusio, kūrybingo žmogaus, kuris neskaitė knygų ar žurnalų. Miestai dabar konkuruoja dėl išsilavinusių žmonių, tad mums jų irgi labai reikia.
Visa civilizacija susijusi su raštu. Būtų naivu sakyti, kad knygos šiandien ir prieš šimtą metų atrodė taip pat. Dalis tekstų persikėlė į ekranus, bet nemanau, kad kas nors dėl to iš esmės pasikeitė. Šiandien įpratome prie dinamiškesnių tekstų, dažnai skaitome nenuosekliai, fragmentais, susidėliojame savo mozaiką. Galima kalbėti apie gerus ir blogus fragmentacijos aspektus, tačiau tai yra faktas.
Išmaniosios technologijos braunasi į mūsų gyvenimus ir, tenka pripažinti, vis daugiau žmonių, ypač jaunesnių, skaito ekranuose. Dėl to atsirado daugiau teksto formų, kurios nėra nuoseklus pasakojimas, bet tiesiog neįprastas duomenų pateikimas. Tačiau net ir žemėlapio analizavimas yra tam tikra skaitymo forma.
– Ar reikia daugiau erdvių, kuriose būtų galima skaityti?
– Man smagu, kad Vilniuje atsiranda ir viešųjų, ir privačiųjų erdvių, kur vyksta knygų mainai. Prasidėjus pavasariui skaitymas ant suoliuko ar kavinėje populiarėja ir to tikrai turi būti daugiau. Džiugu, kad į Vilnių grįžo europietiška kavinių kultūra, kai lankytojas ateina nebūtinai puodelio kavos, bet ir praleisti laiko su knyga, kompiuteriu ar žurnalu.
– Kaip skatinti vaikus pamėgti skaityti?
– Nesutikčiau, kad skaityti išmokstame mokyklose. Pati pradžia yra šeimoje. Vaikai žiūri į tėvus ir mato, skaito jie ar ne, yra namuose knygų ar ne. Tai labai svarbu. Juk visų patirtis skirtinga. Vieni išmoksta skaityti dar iki mokyklos, o kitiems ir klasėje nelengva. Būna įvairiai, bet šeima išties yra pagrindas.
Mokyklose reikšminga emocinė aplinka ir savitumas, kad vaikas galėtų atrasti save. Emocinė aplinka nėra tik patyčių nebuvimas. Norėčiau, kad mokyklose būtų daugiau skaitoma ne tik iš privalomo literatūros sąrašo, kad vyktų pokalbiai su mokytojais ir šie patartų, ką atsiversti, – ir nebūtinai knygą, bet ir gerą tinklaraštį, įdomų žurnalą.
– Ar visuomenėje žinomi žmonės turėtų prisidėti prie skaitymo populiarinimo?
– Net ir tie žmonės, kurie neigia, kad seka visuomenės lyderius, yra veikiami pastarųjų nuomonės ir elgesio. Tai, ką matai, esi linkęs priimti kaip normą ir gal net nesąmoningai kopijuoti. Todėl žmonėms reikia kalbėtis apie skaitymą, kad pats procesas būtų matomas. Skaitymas turi būti normali būsena ir tikrai visi gali prie to prisidėti. Geriausia būtų, jei žmonės cituotų savo mėgstamų autorių kūrinius ir taip sudomintų kitus.
Per daug įsitraukiu, kad galėčiau skaityti knygą vakarais po darbo, kaip tai daro mano žmona. Todėl dažniausiai skaitau savaitgaliais.
Nebūtina žvalgytis į televizijos ar spaudos autoritetus. Kuo sekti, galime atrasti šeimose, mokyklose. Kiekvienam patarčiau su aplinkiniais pasidalyti įdomiais atradimais, sudaryti įspūdį, kad natūralu perskaityti vieną ar kitą tekstą. Taip formuojama norma. Ir kultūringų žmonių bendrijose tai vyksta. Pašnekesiai apie skaitymą – reikšminga bendravimo dalis. Viliuosi, kad kada nors grįš skaitymo būrelių tradicija, kur žmonės rinkdavosi aptarti, ką perskaitė.
– Koks bibliotekų vaidmuo skatinant skaityti?
– Lietuvoje įprasta manyti, kad knyga – fizinė, o elektroninės nepriimamos išskėstomis rankomis. Pavyzdžiui, JAV viešosios bibliotekos jau skolina elektronines knygas – jei turiu skaityklę, galiu dviem savaitėms pasiskolinti elektroninę knygą. Žinoma, būtų smagu, kad ir Lietuvoje tai vyktų.
Kai kas skundžiasi, kad sunku gauti norimos literatūros. Manau, taip tik ieškoma pasiteisinimo, nes mieste veikia pakankamai bibliotekų, o ir kompiuteris nebe prabangos prekės, internetas taip pat pigus. Kviesčiau negaišti laiko pasiteisinimams ir tiesiog daugiau skaityti.
– O kada pats skaitote?
– Skaitydamas labai įsitraukiu, todėl sunku tam skirti keletą minučių. Žinoma, suspėju perskaityti įdomiausius rimtų žurnalų straipsnius. Tačiau per daug įsitraukiu, kad galėčiau skaityti knygą vakarais po darbo, kaip tai daro mano žmona. Todėl dažniausiai skaitau savaitgaliais.
