Švedijos parlamentarų iniciatyva Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje trečiadienį užblokuota Lietuvos rezoliucija dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybų.

Lietuvos atstovai BNS sakė surinkę reikiamą parašų skaičių, bet asamblėjos pradžioje Minske Švedijos parlamentaro socialisto Kento Harstedto iniciatyva dokumento projektą išbraukė darbotvarkę tvirtinantis Nuolatinis komitetas. „Mūsų didžiai nuostabai prieš buvo Švedijos atstovas. Tai buvo skaudus smūgis iš partnerių“, – BNS sakė delegacijos vadovas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius.

Sprendimas „be sienų“

Politikas sakė, kad per diskusiją atmetė Švedijos atstovo argumentus, esą jėgainės statyba yra tik dvišalis klausimas, ir pabrėžė, kad branduolinės avarijos sienų neturi, tačiau balsavimą Lietuva pralaimėjo. Už tai, kad klausimas liktų darbotvarkėje, balsavo aštuonios šalys, už išbraukimą – 20 valstybių. 29 šalys šiuo klausimu susilaikė. Anot jo, K.Harstedtas yra žinomas dėl to, kad anksčiau yra palaikęs prorusiškas pozicijas.

L.Kasčiūnas: tai buvo šokas

Rezoliucijos projektą pateikė Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Neįtikėtina, kad Rytų blokas rezoliuciją atakavo Šiaurės šalies, kuriai aplinkosauga ir žmogaus teisės yra strateginiai prioritetai, rankomis. Tai buvo šokas“, – BNS sakė L.Kasčiūnas. Jo teigimu, šis pavyzdys rodo, kad Lietuvos socialdemokratai turėtų aktyviau dirbti su partijos kolegomis kitose šalyse. Pagal rezoliucijos projektą, ESBO būtų pareiškusi, kad Astravo atominė elektrinė 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos statoma skubotai ir nepaisant kokybės bei saugumo standartų, o jos vieta parinkta netinkamai. Dokumentu Baltarusija taip pat būtų paraginta reabilituoti politinius kalinius ir paskelbti moratoriumą mirties bausmei. ESBO Parlamentinė Asamblėja Baltarusijos sostinėje Minske vyks iki savaitės pabaigos. Jos rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio ir naudojamos kaip politinio spaudimo priemonė.

Grėsmė Vilniui

Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė nerimauja, kad jėgainė kyla nesilaikant saugumo standartų ir gali sukliudyti planams Baltijos šalių elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa. Siekdama apsunkinti elektrinės statybas, Lietuvos valdžia žada neįsileisti joje gaminamos elektros ir ragina prisijungti kitas regiono šalis. Europos Komisija tokią iniciatyvą vertina atsargiai – Briuselio teigimu, kyla klausimų, kaip draudimas importuoti elektrą dera su Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis ir kaip tai padėtų sustiprinti branduolinį saugumą. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.