Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gruodžio 7 d.


NATO PLĖTRA
Švedijos ministras: dėl narystės NATO Stokholmas „nenori prisirišti“ prie konkrečių datų
BNS
Žygimantas Gedvila/BNS
Tobias Billstromas.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise NATO nare.

Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

„Nenoriu prisirišti prie jokios datos šiuo laikotarpiu, kol vyksta derybų procesas“, – žurnalistams teigė ministras, paklaustas, ar Švedija galėtų tapti Aljanso nare iki kitų metų vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Pasak švedų ministro, Stokholmas, Helsinkis ir Ankara yra sudarę trišalį susitarimą, kuris nubrėžė „aiškų kelią“ į narystę.

„Visos trys šalys turi įvykdyti visas sąlygas. Tai taip pat reiškia, kad šiame dokumente yra punktų, kurie labai domina Švediją. Būtent bendradarbiavimas kovos su nusikalstamumu srityje. Šiandien matome, kaip žmonės įvykdo nusikaltimą Švedijoje ir išvyksta į Turkiją“, – kalbėjo T. Billstromas.

Jis pabrėžė, kad su Turkija ryšys palaikomas nuolat.

Švedijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino konstitucinę pataisą, leisiančią priimti griežtesnius antiteroristinius teisės aktus. Tai yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų, kad būtų pritarta Stokholmo narystei NATO.

Gegužės mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.

Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.

Kalbėdamas Vilniuje, T. Billstromas pabrėžė esantis dėkingas Lietuvai, jog ši greitai ratifikavo švedų ir suomių narystę Aljanse.

„Tik pradžia“

T. Billstromas Švedijos užsienio reikalų ministru tapo po šių metų rugsėjo 11 dieną įvykusių parlamento rinkimų.

Naujoji šalies vyriausybė deklaravo, kad vienas jos užsienio politikos prioritetų – stiprinti dėmesį Europai bei intensyvinti Švedijos santykius su Šiaurės ir Baltijos šalimis.

„Mes tą stipresnį bendradarbiavimą nuo pat pirmųjų Švedijos vyriausybės dienų jaučiame, tikiu, kad tai yra tik pradžia“, – sakė ministras.

„Švedija yra viena iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir antra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Pasak G. Landsbergio, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste šalys ir toliau turi išlaikyti regiono, Europos bei viso demokratinio pasaulio susitelkimą, teikti politinę, ekonominę, humanitarinę ir karinę paramą Ukrainai.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad ES artimiausiu metu pradės derybinį procesą dėl naujojo sankcijų paketo Rusijai.

Kalbėdamas apie Rusijos atskaitomybės klausimą, Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Lietuva ir Švedija palaiko idėją steigti specialųjį tribunolą Maskvs agresijos nusikaltimui tirti.

Lietuva sako, kad toks tribunolas užpildytų egzistuojančias teisines spragas bei padėtų patraukti atsakomybėn aukščiausius Rusijos pareigūnus.

2022 11 22 11:06
Spausdinti