Marius Morkevičius/ELTASveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko teigimu, su kai kurių vaistų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Anot jo, tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Komisijos lygiu ši problema yra stebima ir ieškoma sprendimų. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, jog situacija Lietuvoje nėra pati blogiausia.
„Pranešimai, kurie yra matomi Lietuvoje, apie kai kurių vaistų padidėjusius trūkumus šiais metais yra aktualūs ir kitoms Europos šalims. Tai tikrai nėra izoliuota Lietuvos problema. Ir natūralu, kad tiek Europos Sąjungos, Europos Komisijos lygiu šitos problemos yra stebimos ir ieškoma sprendimų, ką būtų galima padaryti, kad tos problemos, kurios šiuo metu egzistuoja, nesikartotų“, – LRT radijui trečiadienį ryte sakė A. Pečkauskas.
„Bet čia reikėtų pabrėžti tą akcentą, kad kalbame tik apie kai kurių vaistų trūkumus. Tai kalbame apie antibakterinius medikamentus, (...) puikiai žinomą amoksiciliną, kuris yra gan plačiai vartojamas būtent viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais“, – akcentavo viceministras.
Pasak jo, vaistų trūksta tiek dėl geopolitinių priežasčių, tokių kaip karas Ukrainoje, tiek dėl COVD-19 pandemijos pasekmių.
„Natūralu, kad problemos kodėl atsirado šie trūkumai yra plačios – geopolitinės, tiek ir karas Ukrainoje, tiek ir COVID-19 pasekoje sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, tiek ir turbūt padidėjęs šių vaistų poreikis, kai kalbame apie infekcinių ligų didesnį kiekį, stebimą šiais metais, lyginant su praėjusiais metais. Ir natūralu, kad ir farmacijos industrija, matyt, nebuvo iki galo pasiruošusi tokiam žingsniui, ir susidaro toks sąlyginai reliatyvus būtent šių vaistų trūkumas“, – pažymėjo A. Pečkauskas.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas atkreipė dėmesį, kad visoje Europoje šiuo metu susiduriama su vaistų trūkumu. Jis pridūrė, jog didmiesčiuose trūkstamų vaistų galima rasti Lietuvos regionuose ir mažesniuose miesteliuose.
„Išties situacija Lietuvoje nėra blogiausia, visoje Europoje vaistų sutrikimų yra. Netgi Lietuvoje, kiek matau pagal pateiktą informaciją, trumpalaikių vaistų sutrikimų šiek tiek padaugėjo, bet ilgalaikių vaistų sutrikimų, lyginant kas buvo 2020 metais, 2021 metais, tai netgi yra sumažėję“, – sakė A. Matulas.
„Bet, aš kaip ir minėjau, tragedijos jokios nėra. (...) Aš paprašiau savo patarėjos ir dėl to paties amoksicilino ir kitų vaistų paskambinti. Tai noriu užtikrinti, kad visų vaistų, paskambinus į įvairius regionus ir mažesnius miestelius, visų vaistų mes tada atradom“, – akcentavo Seimo narys.
A. Veryga: ne visada vaistų trūkumas susijęs su geopolitika
Visgi, Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį, kad ne visada vaistų trūkumas atsiranda dėl geopolitikos ar pandemijos pasekmių. Anot jo, kai kurių vaistų gamintojai tiesiog netiekia Lietuvai.
„Tikrai ne visada ir ne viską galima sieti su geopolitika ar pandemijomis. (...) Turbūt prisimenat, anksčiau buvo problema su glikemijos sensoriais. Nors Lietuva buvo nusprendusi juos kompensuoti, bet tiesiog jų negalėjo gauti, nes gamintojas jų netiekė Lietuvai“, – teigė A. Veryga.
„Dabar turim problemų su vaistais, kurie skiriami diabetikams, ir pastebėjo pasauly, kad jį galima naudoti ir svorio mažinimui. Ir to vaisto augimas kitose šalyse išaugo drastiškai, ir Lietuva jo tiesiog nebegauna. Tai čia nei geopolitika, nei karas, nei pandemija su tuo ryšio neturi“, – pabrėžė Seimo narys.
Kai kuriais atvejais, pažymėjo A. Veryga, gamyklos nustoja gaminti vaistus arba šalys susiduria su lėšų trūkumu įsigyti brangiau kainuojančius medikamentus.
„Vaistų gali trūkti pacientams ne tik tai dėl to, kad kažkas nespėja jų pagaminti, bet yra ir tokių situacijų, kada gamintojai nusprendžia tiesiog atsisakyt gaminti, nustoja vena gamykla gaminti vaistą, tada atsiranda toks struktūrinis vaisto trūkumas, ypatingai tas pasakytina apie senesnius vaistus, kai sakoma, kad neapsimoka ar gaminti, ar vežti ir panašiai“, – nurodė „valstietis“.
„Yra kita problema, kai valstybės neišgali nusipirkti vaistų, nu tas dažniausiai būna susiję su lėšų stygiumi, trūkumu, čia kalbama apie ypatingai brangius vaistus“, – pridūrė A. Veryga.
Derėtis Lietuva turėtų ne tik su kaimyninėmis šalimis
Seimo narys A. Veryga pažymėjo, kad Lietuva, susidurdama su vaistų trūkumu, turėtų derėtis ne tik su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija ar Estija, bet ir didesnėmis – Lenkija ar Vengrija.
„Lietuva privalo kalbinti kitas valstybes, ir ne Latviją ar Estiją, bet tokias dideles kaip Lenkiją, kaip galbūt Vengriją ar kitas dideles šalis. Ir kooperuotis pirkdama brangius vaistus, kad tai kainuotų mums pigiau, mes jų galėtumėm daugiau įsigyti“, – teigė politikas.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas sutiko su tuo, kad Lietuva turėtų derėtis su didesnėmis šalimis, tačiau pažymėjo, jog sudominti pasiūlymu tokias valstybes yra sunku.
„Tai aš tikrai sutinku, kad reikia kalbėtis su tokiomis šalimis kaip Lenkija ir Vokietija, bet visiškai iš patirties žinau, ir iš pokalbių su keliais ministrais, kad vis dėlto tą padaryti, suinteresuoti kitas šalis yra pakankamai sunku“, – pabrėžė A. Matulas.
Viceministras A. Pečkauskas taip pat pridūrė, kad derybų su didesnėmis šalimis dėl vaistų įsigijimo procesas nėra paprastas. Anot jo, ir galingesnės valstybės nesugeba bendrai įsigyti vaistų.
„Tai dėl bendradarbiavimo turbūt ir ponui Verygai yra puikiai žinoma, kad tas procesas nėra toks paprastas“, – sakė viceministras.
„Kalbant apie didžiąsias šalis ir kitas iniciatyvas Europoje, tai supraskime, kad net tokios šalys kaip Belgija, Olandija, Liuksemburgas, kurios tikrai glaudžiai bendradarbiauja ir kurių teisinės sistemos yra daugiau mažiau panašios, nesugeba kol kas iki šio momento įvykdyti kažkokių tai bendrų vaistų pirkimų“, – pažymėjo A. Pečkauskas.
Jis patikino, kad Lietuva šiuo metu derasi ne tik su kaimyninėmis, bet ir Skandinavijos šalimis. A. Pečkauskas taip pat tikisi ir Europos institucijų pagalbos.
„Tikrai pastangos yra dedamos, kalbamės mes su šalimis kitomis, ir kaimyninėmis, ir Skandinavijos, ir ieškome kažkokių būdų, kad būtų galima pajudėti šituo keliu“, – teigė viceministras.
„Ir natūralu, kad ir iniciatyvos pirkti vaistus visos Europos mastu irgi yra gvildenamos, ir čia reikėtų nepamiršti, kad COVID -19 pandemijos kontekste Europos Komisija organizavo bendrus pirkimus vakcinų, taip pat organizavo ir bendrus pirkimus vaistų būtent šiai ligai gydyti. Tai yra manoma ir neatmetama ta galimybė, kad galbūt būtų galima išnaudoti tą patį mechanizmą ir kitiems vaistams įsigyti“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį ir antradienį lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo Europos Sąjungos Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje. Ministras kartu su kolegomis iš Europos aptarė Europos vaistų agentūros veiklą, situacija dėl vaistų trūkumo, rengiamą Europos Sąjungos visuotinę sveikatos strategiją.
