Nyderlandų balsavusių rinkėjų pagrindinė apklausa rodo, kad trečiadienį įvykusius parlamento rinkimus laimėjo premjeras Markas Rutte, lengvai įveikęs antiislamiškų pažiūrų populistą Geertą Wildersą.

Suskaičiavus daugiau nei 90 proc. balsų ima aiškėti, kad M.Rutte dešinioji Liberalų partija (VVD) gali tikėtis gauti 33 mandatų (8 mažiau) 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose. G.Wildersas ir jo Laisvės partija (VVD) pagerins pozicijas: jos turimų mandatų skaičius turėtų padidėti nuo 15 iki 20. Vis dėlto šis politikas, kurio kampanija pasižymėjo ugninga nacionalistine retorika, sulaukusia prieštaringų vertinimų, tikriausiai nusivils, nes planavo, kad jo partija taps didžiausia parlamente. Po 19 mandatų taip pat prognozuojama partijai „Krikščionių demokratų kreipimasis“ ir Demokratų partijai (D66), rodo rezultatai, paskelbti visuomeninio transliuotojo NOS. „Labai didžiuojuosi dėl to, kas įvyko, ir džiaugiuosi, kad mus vėl buvo suteiktas (rinkėjų) pasitikėjimas“, – sakė VVD kampanijos vadovė Tamara van Ark.

Smūgis kairiesiems

Tuo tarpu Eurogrupės pirmininko Jeroen Dijsselbloemo vadovaujama kairiosios pakraipos Darbo partija buvo nubausta rinkėjų: iki šiol turėjusi 38 vietas, dabar ji tikriausiai išsaugos tik devynis mandatus. Atrodo, kad šalininkai nusigręžė nuo Darbo partijos dėl jos vaidmens pastaruosius ketverius metus įgyvendinant griežtą taupymo programą. Darbo partija buvo mažesnioji koalicijos partnerė M.Rutte vadovaujamame kabinete. Darbo partijos infrastruktūros ir aplinkos valstybės sekretorė Sharon Dijksma sakė, kad šis pralaimėjimas yra „milžiniškas smūgis mums visiems, ir manau, kad visiems socialdemokratams šį vakarą liko rėžis sieloje“. Sh.Dijksma pridūrė, kad jos partija ketverius metus „stengėsi sąžiningai ir protingai temti šalį iš krizės, bet šie rezultatai nebuvo įtikinamai perteikti mūsų rinkėjams“.

Didelis rinkėjų aktyvumas

Šiltą pavasario dieną rinkėjai nuo ankstaus ryto pradėjo būriuotis eilėse. Rinkėjų aktyvumas buvo „daug“ didesnis nei tokiu pačiu metu 2012 metais, kai rinkimuose iš viso dalyvavo 74 proc. rinkėjų. Šiemet į rinkimus atėjo daugiau 80 proc. rinkėjų – 8 procentiniais punktais mažiau nei 1977 metais, kai buvo registruotas didžiausias rinkėjų aktyvumas.

12,9 mln. olandų rinkėjų turėjo galimybę rinktis iš 28 rinkimuose dalyvaujančių partijų.

M.Rutte surėmus ietis su savo antiislamiškų ir antiimigracinių pažiūrų varžovu G.Wildersu, 12,9 mln. olandų rinkėjų turėjo galimybę rinktis iš 28 rinkimuose dalyvaujančių partijų. „Tai yra lemiami rinkimai Nyderlandams, – pareiškė pabalsavęs M.Rutte. – Tai yra galimybė tokiai didelei demokratijai kaip Nyderlandai imti ir sustabdyti šį netinkamo pobūdžio populizmo domino efektą.“ G.Wildersas per kampaniją žadėjo uždaryti sienas musulmonams imigrantams, taip pat uždaryti mečetes, uždrausti pardavinėti Koraną ir išvesti šalį iš Europos Sąjungos. Šalies ekonominį augimą ir stabilumą žadantis M. Rutte savo ruožtu siekė galimybės trečią kadenciją vadovauti vyriausybei ir 17 mln. gyventojų turintiems Nyderlandams, kurie yra viena didžiausių euro zonos ekonomikų ir vieni iš Europos Sąjungos valstybių steigėjų. G.Wilderso pergalė būtų dar labiau sustiprinusi populistų pozicijas Europoje po pernykščio „Brexit“ referendumo, per kurį Britanija apsisprendė išstoti iš Europos Sąjungos, taip pat po netikėtos milijardieriaus nekilnojamojo turto verslo magnato Donaldo Trumpo pergalės per JAV prezidento rinkimus. Tačiau naujausi rezultatai yra pirmoji užuomina, kad populistai irgi gali būti įveikti. Tiek M.Rutte, tiek G.Wildersas buvo pagrindiniai vardai prieš šiuos parlamento rinkimus. Jų sėkmė arba pralaimėjimas turėjo tapti lakmuso popierėliu, rodančiu, kiek stiprus yra populizmas Europoje prieš ateinantį mėnesį Prancūzijoje vyksiančius prezidento, o rugsėjį – Vokietijos parlamento rinkimus. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.