FotobankasŠvenčių metu ir savaitgaliais šalyje veiks 250 judėjimo kontrolės postų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, šie postai bus įrengti tik prie įvažiavimų į savivaldybių centrus, tačiau sustiprinta kontrolė gali būti vykdoma ir prie oro bei jūros uostų. Pasak ministrės, kontrolės postai veiks nuo gruodžio 18 dienos 13 valandos iki gruodžio 20 dienos 21 valandos; nuo gruodžio 23 dienos 13 valandos iki gruodžio 27 dienos 21 valandos ir nuo gruodžio 31 dienos 13 valandos, iki sausio 3 dienos 21 valandos.
A. Bilotaitės teigimu, šiomis dienomis keliuose ir gatvėse dirbs apie 920 policijos ekipažų, tai yra – apie 170 daugiau nei įprastai. Anot jos, dalis įvažiavimų bus užtverti techninėmis priemonėmis, bus įrengtos kameros ir draudžiamieji ženklai. „Kitomis dienomis bus vykdoma kontrolė mobiliu principu, taip pat į gatves išvažiuos papildomai 60 ekipažų“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė ministrė.
Tikslas – ne bausti, o patarti
Ji patikino, kad budintys pareigūnai sieks pirmiausia gyventojams paaiškinti ir patarti. „Policija neturės tikslo nubausti, policija pirmiausia turės tikslą paaiškinti. Tikimės visuomenės sąmoningumo“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė be kita ko sakė, kad kritiniu atveju, jei gyventojai nepaklus pareigūnams, yra ir „griežtesnis priemonių planas“, tačiau tikisi, kad jo neprireiks. Policijos generalinis komisaras R. Požėla taip pat tvirtino, kad pareigūnai administracines nuobaudas dėl reikalavimų nevykdymo naudos tik „kaip kraštutinę, pačią paskutinę priemonę“.
Generalinio komisaro teigimu, be nuolatinių postų, gyventojų judėjimas bus kontroliuojamas ir kitomis priemonėmis. „Netgi tie patys „trikojai“ gali būti naudojami kaip viena iš papildomų priemonių. Gali būti tokia situacija, kai asmuo, gavęs dokumentą dėl greičio viršijimo, jis gali sulaukti klausimų, kodėl jis kirto vieną ar kitą ribą“, – sakė R. Požėla.
Tiek ministrės, tiek komisaro teigimu, judėjimo kontrolę be policijos pareigūnų, taip pat vykdys ir Šaulių sąjunga, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karo policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tikslūs padėsiančių institucijų atstovų skaičiai kol kas dar nenustatyti, tačiau policijos pareigūnų, anot R. Požėlos, šias funkcijas turėtų atlikti apie pusantro tūkstančio.
Atsižvelgs į konkrečius atvejus
A. Bilotaitė žadėjo, kad policijos pareigūnai „atsižvelgs į konkrečias situacijas“, dėl ko vyksta žmogus, bet tikisi, kad tuo nebus piktnaudžiaujama.
Tuo metu R. Požėla kvietė gyventojus turėti išmaniaisiais telefonais nusifotografavus visus dokumentus, kurie pagrįstų jų galimybę vykti į kitas savivaldybes. Komisaras sako, kad tokiais atvejais, kai vykstama, pavyzdžiui, į išnuomotas patalpas, o ne savo nuosavybę, pareigūnai gyventojų „tokią kelionę turėtų nutraukti“, juo labiau, jei vykstama, pavyzdžiui, į kaimo turizmo sodybą susitikti ne su šeimos nariais.
Jis taip pat paragino dėl nenumatytų priežasčių būtinai išvykti turinčius gyventojus, nežinančius, ar tai bus leidžiama padaryti, pasikonsultuoti su pareigūnais telefonu 8700 60000.
R. Požėla vis dėlto užsiminė, kad kiek atlaidžiau policija žiūrės į šventėms grįžtančius emigrantus. „Jei asmuo, gyvenantis užsienyje, neturi Lietuvoje deklaravęs, neturi savo nekilnojamojo turto, neturi kitų priežasčių, kurios leistų vykti į vieną ar kitą savivaldybę, tikrai yra protingumo kriterijai. Jei asmuo pasakys, kad aš vykstu savo tėvus aplankyti, formaliai tai tokį asmenį praleisime. Bet jei emigrantas turi turtą konkrečioje savivaldybėje, o vyksta į kitą savivaldybę, pas tėvus, formaliai žiūrint tai jau būtų pažeidimas ir tokią kelionę būtume priversti sustabdyti“, – dėstė jis.
Komisaras taip pat užsiminė, kad, pavyzdžiui, neigiamas COVID-19 testas nebus laikoma priežastimi praleisti gyventojus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
