KAMKibernetinis saugumas – pažeidžiamiausia Lietuvos sfera. Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus, Rytų Europos studijų centro programų vadovo Tomo Janeliūno parengtas Rusijos įtakos Lietuvai 2022–2023 m. indeksas rodo, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos įtaka Lietuvai sumažėjo, tačiau kibernetinių atakų grėsmė vis dar išlieka.
Indekse Rusijos įtaka Lietuvai yra nagrinėjama septyniais skirtingais aspektais: kariniu, ekonominiu, energetiniu, kibernetiniu, informaciniu, visuomenės saugumo ir politiniu. Tyrimą atlikęs profesorius pabrėžia, kad tik prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti priklausomybę nuo Rusijos.
„Iki 2022-ųjų Rusijos grėsmė buvo suvokiama, tačiau jos įtaka nebuvo ribojama. Nors Lietuva turėjo infrastruktūrą, būtiną gamtinėms dujoms ir naftai priimti iš kitų šalių, iki pat invazijos į Ukrainą pradžios Lietuva naudojosi rusiškos kilmės energijos ištekliais“, – aiškino VU TSPMI profesorius ir atkreipė dėmesį, kad 2022–2023 m. Rusijos įtaka energetinėje srityje smarkiai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka.
Indekse nurodoma, kad praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ persiorientavo į naftos tiekimą iš kitų šalių, todėl šiame sektoriuje Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos įvertis indekso skalėje (1 – jokios apčiuopiamos įtakos, 10 – maksimali galima įtaka) – 0,1 balo. Tačiau pabrėžiama, kad Lietuva vis dar priklausoma nuo Rusijos valdomo BRELL žiedo elektros jungties. Lietuvos elektros sistemos funkcionavimas BRELL žiede – paskutinė likusi rimta priklausomybės nuo Rusijos žymė.
