ScanpixTrečiadienį NATO viršūnių susitikime paskelbus Aljanso deklaraciją, nubrėžiančią artimiausius organizacijos tikslus ir strategiją, Vilniaus universiteto profesorius, Hudsono instituto (JAV) vizituojantis dėstytojas Tomas Janeliūnas IQ teigė joje nieko labai netikėto neįžvelgiantis.
„Daugelis dalykų, kurie buvo aptarinėjami prieš susitikimą, buvo įtraukti, – teigė profesorius. – Aišku, jokio konkretaus kvietimo Ukrainai, tie patys burtažodžiai, dėl kurių čia neva vyko daug diplomatinių derybų – turiu omenyje kelią, „tiltą“ į narystę NATO.“
Tačiau T. Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad šalia deklaracijos buvo paskelbtas ir papildomas dokumentas, aptariantis vadinamąjį Ilgalaikį saugumo paramos Ukrainai įsipareigojimą – sąjungininkai sutarė kitąmet Ukrainai skirti 40 mrld. eurų karinės paramos, kiekvienai valstybei narei prisidedant pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tiesa, nors buvo norėta pasiekti minimalią tokią paramą kasmet, vietoj to valstybės narės kitame viršūnių susitikime sumą peržiūrės ir ji gali būti nustatyta kitokia.
Dainius Labutis/ELTANors deklaracijoje paminėta, kad NATO stiprins savo pajėgų buvimą Rytiniame flange, T. Janeliūnas teigė neužfiksavęs konkretesnio teritorinių gynybos planų įgyvendinimo. „Paminėta, kad tai svarbu, kad reikia didinti valstybių narių pajėgumus, karinės industrijos apsukas, kad greičiausiai bus reikalinga daugiau nei 2 proc. BVP tam, kad būtų užpildyti kai kurie trūkumai ir atsakyti tie iššūkiai, kurie kyla ypatingai Rytų flange, – kalbėjo profesorius. – Bet nei kažkokio ryškesnio grafiko, nei konkrečių duomenų, per kiek laiko reikia tuos plyšius užkaišioti, neįskaičiau.“ Deklaracijoje ne kartą minėtas ir praėjusiais metais Vilniuje vykęs viršūnių susitikimas, pabrėžta, kad dar jo metu buvo nuspręsti tam tikri įsipareigojimai, kuriuos šįkart pasižadėta dar griežčiau vykdyti.
Kitas svarbus deklaracijos momentas – NATO strategija Rusijos atžvilgiu, kurią Aljansas įsipareigoja paruošti iki kito viršūnių susitikimo. „Pakankamai įdomus teiginys, aišku, klausimas, kodėl šitam susitikimui negalėjo paruošti, bet bent jau suprantama, kad prieš Rusiją reikia turėti bendrą politiką“, – svarstė ekspertas.
Skirtingai nei pernai Vilniuje, kur dėl komunikato buvo deramasi iki paskutinės trečiosios susitikimo dienos minutės, šįkart Vašingtone jis buvo priimtas iškart po Šiaurės Atlanto tarybos posėdžio. T. Janeliūnas, remdamasis pokalbiais su delegacijų atstovais, teigė manantis, jog susitarimas derybininkų buvo pasiektas dar išvakarėse, antradienį, o trečiadienį tebuvo perduodas valstybių vadovams paskutiniams kampams nugludinti. Panašu, kad Vakarų Europos ir JAV valstybių vadovų planas prieš susitarimą nekelti didelių Ukrainos ir ją labiausiai remiančių šalių lūkesčių pasitvirtino.
