Meniu
Prenumerata

penktadienis, gegužės 20 d.


ĮŽVALGOS
T. Venclova: prasidėjo ketvirtasis pasaulinis karas diskusija Vilniaus klube
Rugilė Andrejevskytė
T. Venclova.

Kokį poveikį karas Ukrainoje ir nauja geopolitinė realybė turės Vilniui ir visai Lietuvai? Apie tai ketvirtadienį buvo diskutuojama Vilniaus klubo surengtoje konferencijoje „Karo Ukrainoje poveikis Vilniui: kultūrinis, politinis, ekonominis“.

Pirmoji konferencijos diskusija skirta kultūrai ir istorijai – joje dalyvavo poetas, Vilniaus klubo Garbės narys Tomas Venclova ir Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Ją moderavo investuotojas Alvydas Žabolis.

„Mes gyvename naujoje eroje. Baigėsi 30 metų atokvėpis“,– savo kalbą pradėjo T. Venclova. Jo teigimu, prasidėjęs karas Ukrainoje yra ketvirtasis pasaulinis, o ne trečiasis, kaip daugelis linkę jį vadinti. Trečiasis pasaulinis karas, T. Venclovo teigimu, buvo Šaltasis karas, kurį Sovietų Sąjunga pralaimėjo.

„Tai, kas vyksta dabar, yra Vladimiro Putino bandymas atsirevanšuoti ir laimėti ketvirtąjį pasaulinį karą. V. Putinas to net neslepia“,– sakė T. Venclova. Anot poeto, atrodo, kad šio keršto noro nepavyks patenkinti, bet šiandien to užtikrintai pasakyti neįmanoma.

T. Venclova mąstė, kad V. Putinas kovoja prieš visą civilizuotą žmoniją: „Gal net ne civilizuotą, bet bendrai žmoniją ir istoriją.“ Keletą valandų prieš diskusiją pasirodė pranešimai apie Juodojoje jūroje Ukrainos pajėgų nuskandintą rusų karo laivą „Moskva“, tačiau tuomet jie dar nebuvo patvirtinti. „Jei tai tiesa, tai gali tapti lūžio momentu šiame kare“,– diskusijoje kalbėjo T. Venclova.

Poetas taip pat atkreipė dėmesį į artėjantį karo etapą Donbase: „Įtariu, kad V. Putinas bijo pradėti grumtynes ir bijo, kaip jos pasibaigs. Sako, kad jos gali prasidėti per Velykas, bet ir tai galimai neįvyks.“

Poeto teigimu, 20–30 proc. V. Putiną nepalaikančių Rusijos gyventojų yra daug, nes žmonės ilgą laiką buvo veikiami propagandos, o ir tarp palaikančiųjų yra daug baimės sakyti kitaip.

„Kaip ir su Sąjūdžiu. Tuomet nedaug žmonių Lietuvoje viešai sakė, kad nepalaiko Sovietų Sąjungos. Bet tie žmonės nebuvo monstrai,– priminė T. Venclova. – Visi turėkime omeny, kad yra kitaip mąstančių, kitaip nelaimėsime.“

V. Putino karą jis pavadino cinišku ir kaip reta žiauriu, tačiau taip pat prakalbo apie genocido sąvokos vartojimą Ukrainoje. Pasak jo, Ukrainoje nevyksta genocidas: „Nepasakyčiau, kad tai genocidas, kažin, ar kiekvienas ukrainietis bus nužudytas dėl to, kad yra ukrainietis“. Tačiau tuo pat metu ieškojo kitų sąvokų ir viena jų yra etnocidas.

„Kaip turėtų elgtis Vilniaus kultūrininkai?“,– klausė poetas ir išvardijo kultūrinius objektus, kurie yra sunaikinti arba sugadinti dėl rusų okupantų veiksmų Ukrainoje. Tarp jų – teatrai, bažnyčios, muziejai, paminklai.

„Čia svarbūs du dalykai: Ukraina kultūriškai turtingas kraštas bei turi daug sąsajų su Lietuva ir Baltarusija, kaip buvusios LDK žemės“,– priminė T. Venclova ir išvardijęs dar nesugadintus kultūrinius objektus – nuo Lvivo senamiesčio iki kai kurių Charkivo pastatų – paklausė: „Daug kas nesunaikinti, bet ar mus lydės sėkmė?“

R. Petrauskas.

VU rektorius R. Petrauskas taip pat priminė, kad LDK laikais Kijyvo patriarchas dažnai rezidavo Vilniuje, o ukrainiečiai didikai čia statė rūmus.

T. Venclova pasišaipė iš V. Putino teiginio, kad Ukrainą sukūrė Leninas: „Jis jos nesukūrė, jis Ukrainą sunaikino, paversdamas ją sovietine respublika“. Ukraina susikūrė XVIII amžiaus pradžioje, o Leninas ją sovietizavo, sunaikino. Ukrainos istoriją verta prisiminti nuo Kijevo Rusios laikų, kai Luckas buvo vienas iš LDK centrų, kuriame kūrėsi didikai.

„Dabartinis karas yra XVI–XVIII karų tęsinys, kur sprendžiama, ar vyraus LDK, o vėliau ir Abiejų Tautų Respublika, kurios yra Vakarų civilizacijos atstovės, ar Maskva, kuri yra Rytai. Todėl mes esame už tai atsakingi. Mūsų užduotis saugoti Ukrainos paveldą“,– istorines paraleles brėžė T. Venclova.

Pranešime poetas palietė ir jam artimą sritį – literatūrą. Jis teigė, kad Ukrainos literatūros klasikų knygos turi būti kiekvieno namuose, kiekvienoje bibliotekoje ir jos padėtų geriau pažinti ukrainiečių tautą. Dabartiniai Ukrainos autoriai, T. Venclovo žodžiais, yra įdomūs, kai kurie verti Nobelio premijos.

T. Veclova pasiūlė, ką galėtume padaryti dėl Ukrainos kultūros: humanitarams ukrainiečiams pabėgėliams suteikti darbą Vilniaus universitete, išleisti Ukrainos istoriją, kaip išleidome Baltarusijos. „Ukrainiečių kultūra yra atsiradusi kritinėje situacijoje“,– įspėjo T. Venclova.

A. Žabolis.

VU rektorius svarstė, kad universitetas galėtų įkurti ukrainiečių miestelį, tačiau reikia Vyriausybės, ministerijos sprendimų ir ES lėšų.

Anot T. Venclovo, Bučos įvykiai yra baisu, tačiau Srebrenica buvo dar baisiau. „Niekas nesako, kad Serbija yra ne žmonės, o Vokietija grynojo blogio įsikūnijimas. Tai tik Hitleris ir jo bendrininkai. Tikėkimės, kad V. Putinas ir jo draugai bus nuteisti Hagoje“,– teigė poetas ir pridūrė, kad neturėtume pasiduoti kraštutiniams sprendimams ir lenktyniauti, kas labiau nekenčia visų rusų.

Foto galerija:new_000251851_0:

Diskusijoje buvo prieita išvados, kad nuvertus V. Putiną šalis nebūtinai taptų demokratija, tačiau blogiau tikrai nebūtų: „Rusijoje yra nemažai bepročių ir nusikaltėlių, bet tokio bepročio ir nusikaltėlio kaip V. Putinas – nėra“.

T. Venclova nubrėžė karo pabaigos scenarijus: „Jeigu ukrainiečiai pralaimėtų, tai liūdna bus mums ir Vakarams. Jeigu laimės, istorija pasisuktų sėkmingesni kryptimi.“

R. Petrauskas mano, kad ši krizė yra šansas Vilniui, kuris yra šių įvykių centre. Tuo pačiu rektorius pabrėžė, kad Lietuva pasinaudodama savo įtaka Ukrainai privalo visomis jėgomis ginti vakarietiškas vertybes.

2022 04 16 09:11
Spausdinti